Nemėžis

Nemžis, kaimas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, 3 km į pietryčius nuo Vilniaus; seniūnijos ir parapijos centras. 2241 gyventojas (2021; apie 120 totorių). Nemėžis yra Pavilnių regioniniame parke. Per Nemėžį teka Nemėža (Rudaminos intakas). Pro Nemėžį eina Vilniaus–Minsko (Baltarusija) plentas. Šv. Rapolo Kalinausko bažnyčia (pastatyta 2011). Mečetė (pastatyta 1909; Nemėžis – musulmonų dvasinis centras). Paštas, ambulatorija, gimnazija (1949–53 pradinė, 1953–70 septynmetė, aštuonmetė; lietuvių, lenkų, rusų kalbomis), lopšelis‑darželis, biblioteka (1950). Senovinės totorių kapinės. M. Tiškevičiaus dvaro rūmai, žirgynas. 1826–32 Nemėžyje gyveno ir dirbo astronomas P. Slavinskis.

Nemėžio herbas

Istorija

1397 Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis Nemėžyje įkurdino totorius. Jie saugojo Vilniaus prieigas ir vertėsi daržininkyste. 14–15 a. čia stovėjo pilis. Nuo 1503 minimas Nemėžio valsčius. 16 a. įsikūrė dvaras, jį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai ir Tiškevičiai. Per 1655–60 Šiaurės karą Abiejų Tautų Respublika Nemėžyje pasirašė sutartį su Rusija prieš Švediją. 1684 pastatyta mečetė. Per 1794 ir 1863–1864 sukilimus čia telkėsi sukilėliai. 19 a. pirmoje pusėje Nemėžyje vykdavo slapti filaretų draugijos susirinkimai. 19 a. viduryje pastatyti dabartiniai dvaro rūmai. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 17 Nemėžio gyventojų. Sovietų okupacijos metais Nemėžis buvo apylinkės ir Naujo gyvenimo kolūkio centras. 20 a. pertvarkant Vilniaus–Minsko plentą sunaikinta dalis dvaro komplekso. 2016 patvirtintas Nemėžio herbas. 1959 buvo 582, 1970 – 1192, 1979 – 1423, 2001 – 2601, 2011 – 2498 gyventojai.

totorių mečetė Nemėžyje (pastatyta 1909)