nemiga

nẽmiga (insomnia), miego sutrikimas. Reiškiasi negalėjimu užmigti, dažnais ar ankstyvais prabudimais, pablogėjusia miego kokybe ir neišsimiegojimo pojūčiu atsibudus. Dieną vargina mieguistumas, nerimas, irzlumas. Miego sutrikimų patiria apie 20–35 % žmonių. Dažniau pasitaiko moterims, taip pat vyresniems nei 60 metų žmonėms (apie 1,5 karto dažniau). Nemiga skirstoma į laikiną, kuri būna trumpalaikė (dažniausiai trunka iki 1–3 savaites, priežastis – stresas arba miego aplinkos ar režimo pasikeitimas, cheminių medžiagų poveikis) arba praeinanti (intermituojanti, kai trumpalaikė nemiga kartojasi), ir nuolatinę (lėtinę, kartojasi daugelį naktų, trunka ilgiau nei 3–4 savaites, priežasčių būna daug, dažniausios – psichikos sutrikimai, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, somatinės ligos). Vienos dažniausių lėtinės nemigos priežasčių – nerimo sutrikimai ir depresija. Kitos priežastys – sąnarių, inkstų, skydliaukės ligos, miego apnėja, neramių kojų sindromas, Parkinsono liga, krūtinės angina, širdies ir kraujagyslių nepakankamumas, bronchinė astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, gastroezofaginis refliuksas, prostatos gerybinė hiperplazija. Lėtinę nemigą gali sukelti žalingi įpročiai (piktnaudžiavimas kofeinu, alkoholiu ar kitomis cheminėmis medžiagomis), naktinis darbas ar kita veikla, lėtinis stresas. Pirminė nemiga atsiranda dėl psichologinių priežasčių, antrinė – dėl aiškiai nustatomų priežasčių (pvz., ligos). Dažnai kenčiantys nuo nemigos ligoniai skundžiasi išsekimu ir greitu nuovargiu, dirglumu, dėmesio ir atminties problemomis, sumažėja darbo produktyvumas ir saugumas. Jiems padidėja depresijos, širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Diagnozuojama pagal ligonio nusiskundimus, atliekant klinikinį ištyrimą, encefalografiją, polisomnografiją. Gydoma miego higiena (ėjimu miegoti ir kėlimusi tuo pačiu laiku, ramia aplinka, nemiegojimu dieną), psichoterapija, migdomaisiais vaistais, antidepresantais.