Nemiravičia, Nemiraičia, 14–16 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė. Katalikai. Pirmasis jų žinomas – Jonas Nemira (m. po 1422). Turėjo tėvoninių valdų prie Naugarduko, svarbiausia – Vseliubas. Kaip Vytauto dvaro arklidininkas buvo 1398 Salyno sutarties tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino liudytojas. 1413 Horodlėje savo giminei gavo Vanago (Jastrzębiec) herbą; savo herbą turėjo ir anksčiau. 1412–13 buvo Polocko vietininkas. Kelis kartus pasiuntiniu vyko į Prūsiją pas kryžiuočius. 1422 Melno taikos su Vokiečių ordinu liudytojas. Su žmona Ona (ji 1439 dar buvo gyva) turėjo 5 sūnus Nemiravičius: Andrių, Mikalojų, Joną, Teodorą ir Jokūbą. Žymiausi trys pirmieji. Andrius (m. po 1452) pasižymėjo per 1431–34 vidaus kovas dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sosto. Mikalojus (m. apie 1471) 1463–70 buvo Vitebsko, nuo 1467 – ir Smolensko vietininkas, Liubutsko ir Mcensko seniūnas, 1471 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo maršalka (maršalas). 1445 buvo vienas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vadų kare su Maskva. Neaišku, ar studijavo Krokuvos universitete (taip mano kai kurie tyrėjai). 1449 fundavo Iškaldės, su broliais – Vseliubo (abi gyvenvietės Naugarduko apylinkėse) katalikų bažnyčią. 1445 iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio gavo valdyti Nesvyžių; čia t. p. pastatydino katalikų bažnyčią. Jonas (m. po 1453) nuo 1444 buvo valdovo maršalka ir Klecko seniūnas. Vienas aktyviausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntinių; 1445 ir 1446 su kitais atstovavo Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei Petrakavo, 1453 – Parczewo Seime. 1453 su Andriumi Sakavičiumi (Sakaičiu) ir lenkų atstovais dalyvavo derybose dėl valdovo Kazimiero Jogailaičio vedybų su Šventosios Romos imperatoriaus Albrechto II dukterimi Elžbieta. Iš vėlesnių Nemiravičių pasižymėjo Jono sūnus Jokūbas (m. apie 1494): 1482–88 buvo Brastos seniūnas, nuo 1483 valdovo maršalka, vėliau trumpai – Briansko seniūnas. Fundavo Karkažiškės (prie Pabradės) bažnyčią. Su žmona Sventochna turėjo 4 sūnus; iš jų žymus Andrius (m. 1540): 1515–40 buvo Kijevo vaivada, 1535–40 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonas, pasižymėjo Starodubo kare su Maskva (1534–37). 16 a. pradžioje išsiskyrė Nemiravičių šaka – Ščitai.
Šie Nemiravičiai nepainiotini su 15–16 a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Lenkijoje, Vokiečių ordino teritorijose ir Maskvos didžiojoje kunigaikštystėje gyvenusiais minimais Nemiromis‑Nemiravičiais.
-Ščitai; -Jonas Nemira; -Nemira; -Nemiros; -Nemirovičiai; -Andrius Nemiravičius; Jokūbas Nemiravičius; -Jonas Nemiravičius; -Mikalojus Nemirovičius
2336