nemokùmas, įmonės negalėjimas laiku įvykdyti prisiimtus piniginius įsipareigojimus (sumokėti finansines skolas, įskolas tiekėjams, mokesčius, su darbo santykiais susijusias išmokas darbuotojams ir kita). Įmonės įsipareigojimai tampa didesni už turimo likvidžiojo turto vertę ir negali būti visiškai įvykdyti šio turto sąskaita. Nemokumą sukelia netinkamas įmonės valdymas ir pinigų srautų planavimas, nuostolinga veikla, nepamatuota rizika, per didelės investicijos į nelikvidųjį turtą, taip pat nuo įmonės nepriklausančios priežastys (pavyzdžiui, negautos pajamos už parduotą produkciją ar suteiktas paslaugas, stichinės nelaimės, nepalankios ekonominės ir mokesčių reformos). Nemoki įmonė praranda verslo partnerių pasitikėjimą, jai sunkiau gauti paskolų ir sudaryti sandorius, galiausiai jai taikoma bankroto procedūra, išskyrus atvejus, kai įmonė sudaro sutartį su kreditoriais dėl skolų grąžinimo sąlygų. Nemokūs gali būti ir fiziniai asmenys ar valstybės, nesugebančios įvykdyti finansinių įsipareigojimų.
LIETUVOJE pagal Įmonių bankroto įstatymą (2001) nemokia laikoma įsipareigojimų nevykdanti įmonė (nemokanti skolų, neatliekanti iš anksto apmokėtų darbų ir kita), kurios uždelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kiti) sudaro daugiau kaip 50 % į jos balansą įrašyto turto vertės.