Nẽmuno dèlta, aliuvinė lyguma Lietuvoje ir Rusijos Fedaracijos Kaliningrado srityje prie Kuršių marių.
Nemuno vaga žemiau Tilžės (Sovetsko), 48 km nuo žiočių, šakojasi į 2 pagrindines šakas: kairiąją – Giliją ir dešiniąją – Rusnę. Pastaroji ties Rusnės miestu šakojasi į Skirvytę (kairioji) ir Atmatą (dešinioji). Nuo Skirvytės į dešinę atsišakoja Pakalnė, nuo šios į kairę – Vorusnė, į dešinę – Rusnaitė. Skirvytė prie žiočių šakojasi į Vytinę ir Tiesiąją (Ūstraginę). Nuo Gilijos į dešinę atsišakoja Tovelė, į kairę – Kryžionų perkasas, jungiantis Giliją su Nemunynu, apie 60 %, Atmatai apie 40 % Rusnės debito. Nemuno deltos hidrografinį tinklą t. p. papildo atitrūkusios atšakos, virtusios savarankiškais upeliais (Šalteikė, Varžė, Grybas, Rungulė, Alga, Karklė, Akmena), upinės kilmės ežerai (Kurmežeris, Užlenkė, Sennemunė), kanalai, sausinimo grioviai, vietiniai upeliai, kai kurių Nemuno intakų (Minijos, Šyšos, Leitės, Veižo, kitų) žemupiai.
Nemuno delta
Nemuno deltos paviršiaus aukštis pamaryje 0,5–1,5 m, rytinėje dalyje 6–8 metrai. Skirvytės kairiojo kranto įduboje ir Pelintakio saloje (gurgžde) deltos paviršius yra žemiau jūros lygio.
Pagrindinė Nemuno–Rusnės–Skirvytės vandens arterija (ja eina ir valstybinė Lietuvos–Rusijos Federacijos siena) skiria deltą į kairiakrantę ir dešiniakrantę. Kairiakrantė Nemuno delta didesnė; jos didžioji dalis apjuosta apsauginiais pylimais, sukultūrinta, Nemuno potvyniai jai beveik negresia, deltos augimo procesai nebevyksta. Dešiniakrantės Nemuno deltos didžioji dalis iki šiol stipriai veikiama potvynių. Joje dideli plotai užliejami, nusėda nešmenys. Dešiniakrantė Nemuno delta didėja, ypač Atmatos–Skirvytės pamario ruože; formuojasi seklumos, priežiotinės salos (gurgždai). Nemuno nuotėkis yra svarbiausias veiksnys, lemiantis deltos šakų hidrologinį režimą.
Vandens lygio svyravimams t. p. didelę įtaką turi patvankos, kylančios pučiant nuo jūros stipriam vėjui, ir dažnos ledų sangrūdos ledonešio metu. Vidutinis metinis debitas ties deltos pradžia 612 m3/s. Per pavasario potvynius padidėja dešimteriopai. Didžiausis potvyniai nuo Nemuno vandens lygio stebėjimų pradžios (1812) buvo 1829 ir 1958. Pavasario potvyniai trunka 20–28 dienas (vietos gyventojai šį laikotarpį vadina šaktarpiu). Vasaros ir rudens poplūdžiai mažesni ir trunka 10–11 dienų. Dešiniakrantės Nemuno deltos užliejamose pievose per potvynius nusėda 10–100 tūkst. t (0,3–50 t/ha) sąnašų. Potvyniai padaro žalos polderiams, keliams, elektros linijoms, žemės ūkiui. Lietuvai priklausančioje Nemuno deltos dalyje, įskaitant ir užliejamąjį Minijos žemupio ruožą, įrengti 36 polderiai ir 44 siurblinės.
Per Atmatą pastatytas (1974) tiltas. Gilija, Rusnė ir Atmata laivuojamos.
Yra Nemuno deltos regioninis parkas. 1993 metais Nemuno delta įtraukta į tarptautinės reikšmės šlapynių sąrašą (Ramsaro konvencija).
1039