Nẽmuno ledýnmetis, vėlyvojo pleistoceno laikotarpis Lietuvoje prieš 70 tūkstančių metų. Skirstomas į 3 laikotarpius: ankstyvąjį, vidurinį ir vėlyvąjį. Ankstyvajame laikotarpyje Lietuvoje buvo periglacialinės sąlygos, viduriniame − klimatas atšilo. Ledynai iš Fenoskandijos Lietuvą padengė vėlyvajame laikotarpyje ir plačiausiai paplito prieš 16−22 tūkst. metų. Susiformavo dvi ledynų stadijos: Grūdos (su Žiogelių faze) ir Baltijos (su Pietų Lietuvos, Vidurio Lietuvos ir Šiaurės Lietuvos fazėmis). Ledynai dengė beveik visą Lietuvą, išskyrus Medininkų aukštumą ir Eišiškių plynaukštę. Nemuno ledynmečio Baltijos stadijos ledyno pakraštyje formavosi Baltijos aukštumų moreniniai gūbriai ir Dainavos smėlėta zandrinė lyguma. Ledynai slinko trimis plaštakomis: vakarų, vidurio ir rytų. Tarp vakarų ir vidurio ledyno plaštakų susidarė tarpplaštakinė Žemaičių aukštuma. Nemuno ledynmečio ledynas paliko du ryškius moreninių riedulingų priemolių (morenų) sluoksnius: Grūdos (pilka, žalsvai pilka morena) ir Baltijos (rausvai ruda, raudona morena). Bendras jų storis iki 40 metrų. Grūdos morena turi daugiau mezozojaus uolienų ir silūro organogeninių pilkų klinčių nuotrupų bei iš Švedijos atslinkusių kristalinių uolienų riedulių, Baltijos – devono dolomitų nuotrupų ir iš Suomijos atslinkusių kristalinių uolienų riedulių. Nemuno ledynmetis gretinamas su Vyslos ledynmečiu Vakarų Europoje, su Valdajaus − Rytų Europoje.
643