Nẽmuno vidùrupio plýnaukštė, limnoglacialinė lyguma Lietuvos vidurinėje dalyje. Apima Nemuno vidurupį, Peršėkės ir Verknės baseinus. Rytuose ir pietuose plynaukštę riboja Baltijos aukštumos, vakaruose – Šilavoto kalvagūbris. Paviršius formavosi tirpstant Nemuno ledynmečio Baltijos stadijos Pietų Lietuvos fazės ledyno Nemuno vidurupio plaštakai. Plynaukštėje skiriami trys lygmenys: Nemunaičio–Punios (absoliutusis aukštis 120–125 m), Balbieriškio (100–105 m) ir Prienų–Birštono paslėnio (90–95 m). Prieledyniniuose baseinuose susiklostė stora (iki 20 m) molių storymė, o vakarinėje dalyje – zandriniai smėliai. Plynaukštės pakraščiuose išnyra keletas kalvų masyvų: Butrimonių, Alytaus, Jiezno. Upių tinklas iki 1,0 km/km2. Plynaukštę kerta Nemuno vidurupio, Peršėkės ir Verknės slėniai. Vyrauja limnoglacialinai moliai, moreniniai priemoliai bei deltų smėliai ir žvirgždai. Dirvožemiai paprastieji išplautžemiai, balkšvažemiai, šlynžemiai ir smėlžemiai. Nemuno vidurupio plynaukštė miškinga (20–30 %), didžiausi miškai: Punios šilas, Prienų, Nemajūnų šilai. Auga pušys, eglės, beržai, ąžuolai, uosiai. Kraštovaizdis lyguminis (sukultūrintas, intensyviai naudojamas žemdirbystei), kalvotas su slėniais ir daubomis. Jį ypač paįvairina miškais apaugę upių slėniai. Plynaukštėje yra Nemuno kilpų regioninis parkas.
Nemuno vidurupio plynaukštė
2341