nendrinùkės (Acrocephalus), krãkšlės, devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukščių gentis. 27 rūšys. Paplitusios Eurazijoje, Šiaurės Afrikoje. Kūnas 13–20 cm ilgio, 13–30 g masės. Vienodų rusvai pilkų spalvų, gerklė šviesesnė. Gieda garsiai ir įvairiai. Gyvena įvairių vandenų pakrančių augalijoje, krūmuose. Minta įvairiais smulkiais bestuburiais. Toli migruoja. Žiemoja Afrikoje.
Lietuvoje
Lietuvoje 7 rūšys. Didžioji krakšlė (Acrocephalus arundinaceus) – vienas iš gausiausių prie vandens gyvenančių paukščių. Kūno ilgis 16–20 centimetrų. Gieda labai garsiai. Gilų lizdą suka apipindama keletą nendrių stiebų. Deda dažniausiai 4–5 kiaušinius. Peri apie 13 dienų. Karklinė nendrinukė, arba karklinė krakšlė (Acrocephalus palustris) gyvena šlapiuose ir drėgnuose karklynuose, kur daug aukštos žolės. Kūno ilgis 13–15 centimetrų. Gieda garsiai ir melodingai, dažniausiai pamėgdžioja kitų paukščių balsus. Ežerinė nendrinukė, arba ežerinė krakšlė (Acrocephalus schoenobaenus) dažna prie vandens telkinių. 11,5–13 cm ilgio, gelsvai rudos spalvos. Meldinė nendrinukė, arba meldinė krakšlė (Acrocephalus paludicola) gyvena plačiose viksvinėse, šlapiose pievose, atvirose žemapelkėse. Panaši į ežerinę nendrinukę, tik šviesesnė. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, Bonos konvenciją.
didžioji krakšlė
ežerinė nendrinukė
meldinė nendrinukė
Sodinė nendrinukė (Acrocephalus dumetorum) išvaizda ir giesme panaši į karklinę nendrinukę, gyvena drėgnuose krūmynuose, tankiai sužėlusiuose soduose ir sodybose. Paplitusi visur, gausiau rytinėje šalies dalyje, peri negausiai.
sodinė nendrinukė
karklinė nendrinukė
3102
-krakšlė; -nendrinukė