Nenugalimóji armadà (Armada Invencible), Ispanijos armada (Armada Española), Ispanijos karaliaus Pilypo II karinis jūrų laivynas, 1587–88 parengtas įsiveržti į Angliją.
Pilypas II siekė atkurti Anglijoje Katalikų Bažnyčią (jį rėmė popiežiai Grigalius XIII ir Sikstas V bei Anglijos katalikai emigrantai), nutraukti Anglijos paramą sukilusiems prieš Ispaniją Nyderlandams ir Karibų jūroje plėšikaujantiems F. Drake’o piratams. Ispanija iš visų turimų laivynų (Viduržemio jūros, Atlanto vandenyno bei nuo 1580 jai pavaldaus Portugalijos) surinko apie 130 didelių ir vidutinių (59 000 tonų talpos, ginkluotų 2630 pabūklų) ir 30 pagalbinių karo laivų. Laivuose tilpo 8000 jūreivių ir 19 000 kareivių, prie kurių vėliau turėjo prisidėti Nyderlanduose kovojančių 30 000 vyrų kariuomenė. Iš pradžių Nenugalimosios armados rengimui vadovavo admirolas Santa Cruzo markizas A. de Basanas, jam mirus – neturintis jūrų karo patirties hercogas A. P. de G. de Medina‑Sidonia.
Anglų laivai ir ispanų armada, 1588 rugpjūtis (aliejus, 16 a., dailininkas nežinomas, Nacionalinis jūrų muziejus Londone)
Nenugalimoji armada išplaukė iš Lisabonos 1588 05, bet dėl Anglijos laivyno (suskirstyto į kelias nedideles, bet manevringesnių ir geriau ginkluotų laivų eskadras; iš viso beveik tiek pat laivų, vadai S. Howardas ir F. Drake’as) veiksmų ir nepalankaus vėjo užtruko ir pasiekė Angliją (ties Kornvalio iškyšuliu) 1588 07. Vėliau, Anglijos laivams puldinėjant, Nenugalimoji armada plaukė Lamanšo sąsiauriu ir 1588 08 pasiekė Calais. Čia ją puolė daugiau Anglijos laivų, bet Nenugalimoji armada prasiveržė į Šiaurės jūrą ir atsisakė ketinimų susijungti su kariuomene Nyderlanduose. Nenugalimoji armada apiplaukė Britanijos salas iš šiaurinės pusės ir, plaukdama palei Airijos vakarinius krantus, grįžo į Ispaniją. Susirėmimų su anglais jau nebuvo, bet dėl prasto oro ir navigacijos klaidų daug laivų nuskendo. Grįžo 86 laivai ir apie pusė jūreivių ir kareivių.
Nenugalimosios armados nesėkmė apsaugojo Angliją ir Nyderlandus nuo galimo prijungimo prie Ispanijos imperijos, demoralizavo Ispanijos karo laivyno kovingumą, paskatino anglų nacionalizmą ir pasitikėjimą savo laivynu.