Rauch Neo (Neo Ráuchas) 1960 04 18Leipcigas, vienas žymiausių šiuolaikinių vokiečių tapytojų. Naujosios Leipcigo mokyklos atstovas. 1981–90 studijavo Leipcigo dailės akademijoje, 1993–98 ir 2005–08 joje dėstė; profesorius (nuo 2005). 2012 Ascherslebene (čia praleido vaikystę) įkūrė savo vardo grafikos fondą.
Neo Rauchas prie savo kūrinio Audros frontas (aliejus, 2016; © LATGA / Bild‑Kunst, 2020)
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu tapė neoekspresionistine maniera (neoekspresionizmas). Išgarsėjo 20 a. 10 dešimtmečio viduryje, paveiksluose pradėjęs jungti socialistiniam realizmui būdingą stilių, popartą, siurrealizmą. Tapė figūras monochrominio kolorito fone, taikė koliažą ir montažą (Planas 1994), komiksų ir plakatų stilistiką (Sofa 1993); ilgainiui ėmė derinti plokščią ir iliuzionistinį vaizdą, taip išgaudavo daugiaplaniškumą (serija Horizontas 1995, Namas 1996). Sukūrė piešinių, tapybos ant popieriaus, grafikos, skulptūros. Paveikslams būdinga vaizduojamų scenų teatrališkumas ir dirbtinumas, industrinės architektūros apokaliptiniai vaizdai. Taip perteikiama visuomenės ir individo santykio tema, ironizuojama vadinamojo darbo žmogaus kasdienybės rutina (tam pasitelkiamos ir plastinės kalbos aliuzijos į socialistinį realizmą), kuriama absurdo, iracionalumo atmosfera.
Nuo 2000 kuria didelio formato, spalvingas ir kruopščiai ištapytas daugiafigūres kompozicijas. Jose gausu nuorodų į politines temas, asociacijų su senoviniais paveikslais, grotesko elementų, vizualinės žaismės (Transformatorius 2003, Uždanga 2005). Ryšku plakatiškumas (Pabaiga 1998, Prima 2000), skirtingų scenų ir tapymo būdų eklektiški junginiai (Viktorina 2002). Mistiškos nuotaikos, į scenovaizdžius panašiuose paveiksluose veikia įvairūs herojai: menininkai, kariai, lakūnai, žiūrovai, fantastinės būtybės ir kiti personažai (Ryšys 2006, Paranoja 2007). Pasakojamos istorijos nesusijusios su konkrečiais tikrovės įvykiais, jos – lyg atminties srauto fragmentai, sujungti į absurdiškas praeities, dabarties ir ateities fantasmagorijas; asmeninės pajautos ir visuotiniai simboliai čia įgauna naujų reikšmių, byloja apie šiuolaikinio pasaulio kultūrines bei komunikacines kolizijas.
N. Rauchas surengė individualių parodų svarbiuose pasaulio parodų centruose: Pitti rūmuose Florencijoje, Piešinio centre Niujorke, Davido Zwirnerio galerijoje Honkonge (visos 2019) ir kitur. Apipavidalino teatro spektaklių (R. Wagnerio operą Lohengrinas Bayreutho festivaliui, su žmona Rosa Loy, 2018). Pelnė apdovanojimų (Europos kultūros apdovanojimas TAURUS, 2018, Vokietijos Federacinės Respublikos ordino Už nuopelnus 1 laipsnio Didysis kryžius, 2019).
2648