neodimis

neodimis

neodmis (Neodymium; gr. neos – naujas + (di)dymos – dvigubas), Nd, periodinės elementų sistemos III B grupės cheminis elementas, lantanoidas, retųjų žemių metalas. Gelsvas arba sidabriškai baltos spalvos. Būna 2 atmainų: iki 885 °C α neodimis (heksagoninė kristalinė gardelė), aukštesnėje negu 885 °C temperatūroje β neodimis (kubinė kristalinė gardelė). Gamtinį neodimį sudaro 5 stabilieji ir 2 radioaktyvieji izotopai ¹⁴⁴Nd (pusėjimo trukmė 2,3·10¹⁵ m.; 23,80 %) ir ¹⁵⁰Nd (1,7·10¹⁹ m.; 5,64 %). Kaitinamas ore neodimis sparčiai oksiduojasi, reaguoja su vandeniliu, deguonimi, azotu, anglimi, halogenais, chalkogenais (siera, selenu, telūru), ypač audringai su neorganinėmis rūgštimis. Gamtoje randamas mineraluose bastnezite, monacite. Gaunamas iš mineralų arba kalciu redukuojant neodimio chloridą arba fluoridą.

Naudojamas lengviesiems lydiniams legiruoti. Iš junginių praktinę reikšmę turi neodimio oksidas (naudojamas dekoratyvinio stiklo, keramikos, glazūrų, elektroninių prietaisų gamyboje, kaip lazerinė medžiaga).

Neodimį (oksido pavidalo) 1885 atrado Carlas Aueris von Welsbachas (Vokietija).

1

2591