neoftas (gr. neophytos), svetimžemis augalas, kuris į tam tikrą teritoriją pateko atsitiktinai arba buvo įveistas ir ėmė plisti savaime. Europoje neofitais laikomos augalų rūšys arba už rūšį žemesnio rango taksonai, kurie ėmė plisti nuo 16 amžiaus. Iki 15 a. dėl žmonių veiklos patekę svetimžemiai augalai vadinami archeofitais. Iki 20 a. vidurio tikslingai įveistų ir atsitiktinai patekusių neofitų Lietuvoje buvo maždaug po lygiai, nuo 20 a. vidurio didžiausią dalį naujai atsirandančių neofitų sudaro žmonių auginti ir savaime plintantys svetimžemiai augalai. Kai kurie neofitai į Lietuvą pateko savaime dėl gamtinių veiksnių įtakos (vandens, vėjo, gyvūnų) iš gretimų regionų, kuriuose jie yra svetimžemiai augalai (pvz., kanadinė elodėja, suktalapė elodėja, ilgakotis lakišius). Prie neofitų t. p. priskiriami tarp svetimžemės ir vietinės rūšies susidarę hibridai.
2023 Lietuvoje užregistruota apie 700 rūšių neofitų ir kasmet atrandama vis naujų. Sparčiai plintantys, neigiamą poveikį aplinkai, ekonomikai ir (arba) žmonių sveikatai darantys neofitai vadinami invaziniais augalais.
Kai kuriose svetimžemių ir antropogeninių augalų klasifikacijos sistemose neofitais nuo 19 a. pabaigos iki 20 a. pabaigos buvo vadinami tik natūralizavęsi svetimžemiai augalai arba natūralizavęsi ir natūraliose ar pusiau natūraliose buveinėse įsikuriantys svetimžemiai augalai.
849