neoklasiczmas mùzikoje plėtojo daugiausia baroko tradicijas. Kai kurių šalių (dažniausiai Rusijos) muzikologai reikšmingai neoklasicizmo stiliaus atmainai apibūdinti vartoja dar ir neobaroko terminą.
Bruožai, ištakos
Neoklasicistai, siekdami racionalios muzikos kūrinio formų harmonijos, raiškos aiškumo, vengė emocingumo; antikos, Renesanso, baroko, klasicizmo muzikos kūrybos ir teorijos idėjas (harmoniją, ritmiką, dermines struktūras, instrumentarijų, formas, muzikos įvaizdžius, muzikos atlikimo manierą) derino su naujoviškomis raiškos priemonėmis, siekė nacionalinės muzikos tradicijų atgimimo. Sektinais laikyta L. van Beethoveno ir W. A. Mozarto simfonizmas, A. Vivaldi koncertinis stilius, klavyrinė D. Scarlatti ir J.-Ph. Rameau kūryba, Nyderlandų mokyklos ir J. S. Bacho polifoniškumas, G P. da Palestrinos chorinis stilius.
Kompozitoriai
19 a. neoklasicizmo bruožų turėjo J. C. G. Loewe’s (oratorija Palestrina 1841), E. Griego (siuita Iš Holbergo laikų 1885), J. Brahmso, C. Francko, M. Regerio kūryba. 20 a. pradžioje kaip priešprieša hipertrofuotai neoromantizmo ir ekspresionizmo estetikai bei muzikinei stilistikai neoklasicizmas įsigalėjo Prancūzijoje (žymiausi kompozitoriai – E. Satie, F. Poulencas, Šešeto nariai), Vokietijoje (P. Hindemithas, C. Orffas), Italijoje (F. B. Busoni, vienas neoklasicizmo pradininkų, skelbęs muzikos atsinaujinimo per 18 a. tradicijas idėją, A. Casella). Idėjine ir menine verte ne visi neoklasicizmo stiliaus kūriniai reikšmingi to paties kompozitoriaus kūryboje; pvz., minėtini kai kurie S. Prokofjevo (Klasikinė simfonija, 1917), I. Stravinskio (Pulčinela 1920, oktetas pučiamiesiems instrumentams, 1923, opera-oratorija Edipas karalius 1926–27, kai kurie 1920–40 kūriniai), O. Respighi (Grigališkasis koncertas smuikui ir orkestrui, 1921) neoklasicizmo stiliaus kūriniai. Tokių kūrinių yra sukūrę E. Křenekas, D. Milhaud ir kiti 20 a. kompozitoriai.
Neoklasicizmas lietuvių muzikoje
Lietuvių muzikoje neoklasicizmo bruožų turi M. K. Čiurlionio (1904–09 kūriniai fortepijonui: preliudai, fugos, fugetės), B. Dvariono (koncertai fortepijonui, sonatinos, pjesės), J. Juzeliūno (koncertai, kvartetai, sonatos), V. Barkausko, A. Bražinsko, T. Makačino, J. Andrejevo, V. Jurgučio, V. Laurušo kūryba.
1915