neoltas (neo… + gr. lithos – akmuo), vėlyvasis akmens amžius. Archeologinis laikotarpis po mezolito. Ūkiniu požiūriu neolitas yra siejamas su perėjimu iš pasisavinamojo į gamybinį ūkį. Terminą pirmą kartą 1865 pavartojo J. Lubbockas.
Neolitas Lietuvoje
Lietuvoje neolitas apima 5500–2000 pr. Kr. laikotarpį. Skirstomas į tris laikotarpius: ankstyvąjį (5500–4200 pr. Kr.), vidurinį (4200–2900 pr. Kr.) ir vėlyvąjį (3100–2000 pr. Kr.).
Ankstyvuoju laikotarpiu atsirado keramikos dirbinių, Lietuvos teritorijoje gyvavo Dubičių ir Narvos kultūros gyvenvietės (Katros 1, Katros 2, Žemaitiškės 3 ir kitos). Pradedama auginti javai, veisti gyvuliai.
Vidurinis neolitas siejamas su duobelinės-šukinės keramikos kultūros atsiradimu Lietuvoje, agrarinio neolito pradžia (anksčiausiai jį perėmė Pamarių kultūros gyventojai). Šio laikotarpio pradžia siejama su Nemuno kultūros susidarymu, Narvos kultūros teritorijoje – su puodų nusklembtais į vidų pakraštėliais atsiradimu. Būdingos gyvenvietės: Kretuono 1B, Pakretuonės 3, Žeimenio ežero 1, Šventosios 4, Margių 1, Gribašos 4, Gribašos 2. Narvos ir Nemuno kultūras veikė Vidurio Europoje paplitusi piltuvėlinių taurių kultūra.
Vėlyvasis neolitas siejamas su rutulinių amforų kultūros ir virvelinės keramikos kultūros atsiradimu. Vidurinio neolito laikotarpiu Lietuvos teritorijoje dar gyveno Pamarių, vėlyvosios Narvos, Nemuno kultūrų bendruomenės (Šventosios 6, Šventosios 1, Daktariškės 1, Daktariškės 5, Žemaitiškės 1, Žemaitiškės 2, Pakretuonės 1, Karaviškių 6, Barzdžio miško 1 gyvenvietės). Vėlyvojo neolito pabaiga laikomas laikotarpis, kai Rytų Pabaltijyje ima rastis metalo dirbinių; Lietuvoje vėlyvojo neolito pabaiga siejama su virvelinės keramikos kultūros pabaiga.
Lietuvos neolito ypatybė ta, kad buvo lėtai pereinama prie gamybinio ūkinkavimo (augintos kiaulės, avys, ožkos; iš kultūrinių augalų – kanapės, soros, kviečiai), išliko svarbi medžioklė, žvejyba, maisto rinkimas.
Neolito žmonės gyveno keturkampio plano stulpinės konstrukcijos pastatuose su šlaitiniais stogais, viduje įrengtais židiniais. Maistas ruoštas puodynėse. Paplito akmens, kaulo ir rago, gintaro šlifavimo, gręžimo technologijos. Ankstyvajame ir viduriniame neolite mirusieji laidoti nedeginti, ištiesti ant nugaros, vėlyvajame dėl agrarinių kultūrų įtakos – suriesti. Miškų neolito bendruomenėse vyravo chtoniškieji simboliai, agrarinio neolito žmonių labiau mėgti simboliai, susiję su dangaus kūnais: Saule, Mėnuliu, Aušrine ir kitais. Kito socialinė organizacija – plėtojosi patriarchaliniai santykiai, bendruomenėse didėjo vyro vaidmuo.
3044