neolto revoliùcija, neolito laikotarpio žmonių ūkinės veiklos pokyčiai, kai naudojant naujas technologijas ir darbo įrankius buvo pereinama nuo pasisavinamojo prie gamybinio ūkininkavimo. Sąvoką pirmasis pavartojo anglų archeologas V. G. Childe’as knygoje Žmogus pats save sukuria (Man Makes Himself 1936). Vėliau šį reiškinį imta vadinti neolitizacija. Pirmi neolito revoliucijos požymiai Europoje pastebimi Balkanuose aštuntame–septintame tūkstantmetyje prieš Kristų, Lietuvoje prasidėjo ankstyvojo neolito pradžioje (4500–4200 pr. Kr.), baigėsi ankstyvajame bronzos amžiuje (antro tūkstantmečio prieš Kristų pirmas ketvirtis), kai ūkinės veiklos pagrindu tapo gyvulininkystė ir žemdirbystė.
neolitizacija
3044