neònas (Neon; gr. neos – naujas), Ne, periodinės elementų sistemos VIII A grupės cheminis elementas, inertinės dujos. Bespalvės, bekvapės, nereaktyvios vienatomės. Gamtinį neoną sudaro 3 stabilieji izotopai. Iš dirbtinių radioaktyviųjų izotopų didžiausios pusėjimo trukmės 24Ne (3,38 min). Neonui tirpstant vandenyje susidaro neono heksahidratas Ne·6H2O (bespalviai kristalai). Tekant elektros srovei pro neoną jis švyti raudonai. Gaunamas frakcionuojant orą žemoje temperatūroje, nuo helio atskiriamas kondensacijos būdu atšaldžius iki –252,76 °C temperatūros (neonas sukietėja). Neono yra žvaigždėse (raudonosiose milžinėse), dujų ūkuose, planetų, išskyrus Venerą ir Merkurijų, atmosferoje. Naudojamas dujošvytėse, signalinėse lempose, vakuuminėje technikoje, elektroniniuose prietaisuose, kaip lazerio aktyvioji terpė, aušalas žemųjų temperatūrų technikoje. Naudojant 22Ne buvo gautas nobelis ir kurčiatovis.
Neoną 1898 atrado W. Ramsay ir Morrisas Williamas Traversas (Didžioji Britanija).
| atominis skaičius | 10 | |
| santykinė atominė masė | 20,179 | |
| išorinių elektronų konfigūracija | 2s22p6 | |
| oksidacijos laipsnis | +2, +4, +6, +8 | |
| izotopai | ||
| stabilieji | 20Ne (90,48 %), 21Ne (0,27 %), 22Ne (9,25 %) | |
| stabiliausi radioaktyvieji | 23Ne (T1/2 37,2 s), 24Ne (T1/2 3,38 min) | |
| kiekis Žemės atmosferoje | 1,82·10–3 % (tūrio) | |
| kiekis Žemės plutoje | 7·10–5 g/t | |
| lydymosi temperatūra (0,1 MPa) | –248,59 °C | |
| virimo temperatūra | –246,08 °C | |
| tankis | ||
| dujinio (0 °C, 0,1 MPa) | 0,90035 kg/m3 | |
| skysto (–298 °C) | 1 240 kg/m3 | |
| kieto (–297,81 °C) | 1 444 kg/m3 | |
| šilumos laidumo koeficientas (27 °C) | 44,3·10–3 W/(m·K) | |
| savitoji šiluminė talpa | 1,03 kJ/(kg·K) | |
2591