neoprimityvizmas

N. Gončiarova. Maskvos gatvė (aliejus, 1909; © LATGA / ADAGP, 2020)

neoprimityvzmas (neo… + primityvizmas), 20 a. pradžios modernistinės rusų tapybos kryptis. Susiklostė veikiamas priešistorės ir Sibiro tautų, rusų liaudies (daugiausia luboko) meno, ikonų tapybos, vaikų kūrybos, amatininkų dirbinių ir miesto subkultūros (iškabų, reklamos, piešinių, užrašų ant sienų). Peizažams, buitinio žanro figūrinėms kompozicijoms būdinga ekspresija, ryškios spalvos, formų paprastumas, naivus piešinys. Žymesni atstovai: N. Gončiarova, M. Larionovas, V. ir D. Burliukai, A. Ševčenko, K. Malevičius, M. Chagallas, V. Tatlinas. Terminas kilo iš rusų dailininko A. Ševčenkos knygos Neoprimityvizmas: Jo teorija, jo galimybės, jo pasiekimai (Neo-primitivizm: Ego teorija, ego vozmožnosti, ego dostiženija 1913) pavadinimo. Neoprimityvizmas turėjo įtakos rusų poetų (V. Majakovskio, V. Chlebnikovo, A. Kručionycho) kūrybai.

2271