G. Zigaina. Sugrįžimas iš laukų (aliejus, 1953, Moderniojo meno galerija Trieste)
neorealzmo dail susiklostė Italijoje veikiama per II pasaulinį karą išsiplėtojusio antifašistinio judėjimo ir komunistinės ideologijos. 1948 Italijos komunistų partijos diskusija apie revoliucinį meną skatino dailininkus pasirinkti realistinį vaizdavimo būdą, atsisakyti eksperimentų. Kūriniams būdinga antifašistinės tendencijos, socialinė tematika, kritiškas požiūris į tikrovę, naujas teigiamas herojus, dramatizmas, ryšku pilietinė autoriaus pozicija. Vyraujantys žanrai – buitinis, istorinis, portretas; vaizduota dažniausiai valstiečių ir žvejų darbo, miesto, socialinio neteisingumo ir politinės kovos motyvai. Vaizduojamajai dailei įtakos turėjo neorealizmo kinas ir literatūra. Kurta literatūros kūrinių motyvais, taikytas kadravimas, stengtasi išgauti tarsi kino kameros stebimo gyvenimo įspūdį, ryšku dinamiški rakursai. Žymesni kūrėjai: U. Attardi (1923–2006), R. Guttuso, C. Levi, G. Mucchi (1899–2002), A. Pizzinato (1910–2004), G. Zigaina (1924–2015).
Neorealizmas tarptautinio pripažinimo sulaukė 1950 Venecijos bienalėje. 6 dešimtmečio antroje pusėje, atsigavus šalies ekonomikai, atslūgus politinei įtampai, neorealizmas susilpnėjo. Realistinė vaizduosena imta jungti su abstrakčiosios dailės, ekspresionizmo, kubizmo, siurrealizmo, poparto raiškos priemonėmis.
-neorealizmas
2271