Burgtheater rūmai Vienoje (1873–88, architektai G. Semperis, C. von Hasenaueris)
neorenesánsas (neo… + renesansas), 19 a. vidurio–20 a. pradžios architektūros ir taikomosios dailės kryptis, istorizmo ir eklektikos apraiška. Plito Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Būdinga renesanso formų savitas interpretavimas, dažnai su bydermejerio, Nyderlandų mokyklos, gotikos bruožais. Neorenesansui susiklostyti įtakos turėjo J.‑N.‑L. Durand’o (Architektūros paskaitų apybraiža / Précis de leçons d’architecture 1805) ir A.‑H.‑V. Grandjeano de Montigny (Toskanos architektūra / L’Architecture de la Toscane 1806–19) veikalai. Neorenesanso užuomazgos – rūmų Rivoli gatvėje (pradėti 1802, architektai Ch. Percier, P.‑F.‑L. Fontaine’as), Užsienio reikalų ministerijos (1810, architektas J. Ch. Bonnard’as, neišliko, abu Paryžiuje), Leuchtenbergo rūmų Miunchene (1821, architektas F. K. L. von Klenze, dabar Bavarijos finansų ministerija), Keliautojų klubo Londone (1832, architektas Ch. Barry) architektūra.
Žymesni neorenesanso statiniai: Schwerino rūmai (pradėti 1842, architektai G. A. Demmleris, G. Semperis ir kiti), viešbučiai – Didysis Vakarų karališkasis Londone (1851, architektas Ph. Hardwickas, dabar viešbutis Hilton London Paddington), Amstel Amsterdame (1867, architektas C. Outshoornas), Leipcigo Naujoji rotušė (1905, architektas H. Lichtas). Didžiosios Britanijos architektūroje laisvai interpretuotos prancūzų ir vokiečių neorenesanso formos, jos derintos su karalienės Onos stiliaus elementais.
Neorenesansas plito taikomosios dailės (baldų, juvelyrikos, keramikos) dirbiniuose. 1871 Vokietijoje buvo išleista J. von Falke’s knyga Menas namuose (Die Kunst im Hause), jos vertimas į anglų kalbą (1878) paskatino neorenesanso taikomosios dailės plitimą ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (pramoninei prekybai baldus ir interjero elementus kūrė bendrovė Grand Rapids). Paryžiuje išpopuliarėjo juvelyro F.‑D. Froment’o‑Meurice’o dirbiniai (Parmos kunigaikštienės tualetas 1851). Gausiai gaminta keramika: Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje plito dirbiniai, imituojantys B. Palissy stilių, Mintono keramikos fabrikaskas Stoke‑on‑Trente (Stafordšyro grafystė) gamino majolikos dirbinius, sekdamas Saint‑Porchaire’o fajanso kūriniais.
Lietuvoje
Plungės dvaro rūmai (1879, architektas K. Lorentzas)
Lietuvoje daugiausia reiškėsi dvarų ir rūmų (Plungės, 1879, architektas K. Lorentzas, Plinkšių, 1886, Apytalaukio, 19 a. pabaiga, manoma, architektas K. Kozłowskis) architektūroje. Kiti svarbesni projektai: Vilniuje – oftalmologinė ligoninė Tyzenhauzų gatvėje 18 (1884, architektas M. Berendtas; dabar Vilniaus universiteto slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninė), viešbutis Bristolis Gedimino prospekte 22 ir 24 (su koncertų sale ir gyvenamuoju namu, 1900, architektas K. Korojedovas; dabar Vilniaus mažasis teatras ir kita), Polesės geležinkelio valdybos rūmai Mindaugo gatvėje 12 (1901, architektas T. Rostworowskis; dabar bendrovės Lietuvos geležinkeliai administracinis pastatas), miesto elektrinė Žvejų gatvėje 14 a (1903, inžinierius V. Malinovskis; dabar viešbutis Elektra), Klaipėdoje – pirklio H. Gerlacho vila (1874; dabar Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka), rotušė (1877 perstatyta iš gyvenamojo namo; dabar Klaipėdos apskrities viršininko administracija).
2271