Linderhofo rūmai (Bavarija, 1879, architektas G. von Dollmannas)
neorokòkas (neo… + rokokas), 19 a. 3–8 dešimtmečio architektūros ir taikomosios dailės kryptis, istorizmo ir eklektikos apraiška. Užsimezgė Prancūzijoje po Napoleono I pralaimėjimo (1815). Klostėsi kaip ampyro principų priešprieša. Kartota rokoko, daugiausia Liudviko XV stiliaus formos, puošybos elementai. Susidomėjimas rokoku siejosi su aristokratijos noru grįžti į ancien régime (senosios santvarkos) laikus. Statyti (Linderhofo rūmai Bavarijoje, 1879, architektas G. von Dollmannas) arba pertvarkyti (Liechtensteinų rūmai Vienoje, 1849, architektas P. H. Desvignes’is) rūmai, jų interjerai įrengti su neorokoko stiliaus baldais, taikomosios dailės dirbiniais (atnaujintas Albertinos rūmų Vienoje vienas kambarių, 1875). Statyti pastatai, puošti neorokoko dekoru. Itin išpopuliarėjo Vokietijoje (architektas G. von Dollmannas, 1830–95, J. Hoffmannas, 1840–1896, dailininkas F. von Seitzas, 1817–83) ir Austrijoje. Lietuvoje neorokokas nebuvo populiarus, plito po 1863 daugiausia baldų gamyboje.
2271