Nepãlo architektūrà
Liaudies architektūra
Nepalo liaudies architektūrai būdingi dviaukščiai ar triaukščiai plytiniai ir moliu (ar molio ir gyvulių išmatų mišiniu) drėbti bambuko gyvenamieji namai, dengti dviejų (ar daugiau) pakopų čerpiniais arba šiaudiniais stogais. Namai puošti sudėtingos kompozicijos metalo ar medžio drožinių dekoru. Nepalo architektūrai įtakos turėjo savitai susijusios vietinės, Šiaurės Indijos, Kinijos ir Tibeto meno tradicijos.
Viduriniai amžiai
Bodhunatho stupa prie Katmandu (5 a.)
Seniausi išlikę paminklai – Svajambhunatho (5 a. pr. Kr.), Bodhunatho stupos (5 a. po Kr.; viena didžiausių pasaulyje; abi netoli Katmandu, rekonstruotos 8–9 a., puoštos inkrustuotomis vadinamosiomis Budos akimis). Ličavų genties (atkeliavusi iš Šiaurės Indijos) gyvenamuoju laikotarpiu (3–8 a.) pradėta statyti šventyklos, vienuolynai, rūmai, visuomeniniai pastatai, stupos, fontanai, vandens rezervuarai, kanalai. Vienas išlikusių šio laikotarpio statinių – hinduistų dievo Šivos lingos tipo (vadinamojo āvaraṇa) šventykla netoli Pašuptinatho šventyklos Katmandu. Masyvų monolitinį stogą laiko keturios kolonos, dekoruotos sargybinių atvaizdais. Priešais hinduistų šventovių portalus statyti akmeniniai stulpai, dekoruoti paukščių valdovo Garudos (Šivos kinkomasis gyvūnas) atvaizdu.
Nuo 3 a. plito plastiška, organiškai su gamta susiliejanti budistinė architektūra. Nuo Ličavų ir Malų laikotarpių gyvavo paprotys statyti fontanus (vadinamuosius jaladroṇī), skirtus troškuliui numalšinti. Iš Malų laikotarpio išliko vienuolynų (Rudravarna mahavihara Patane, rekonstruota 12 a.), iš Ličavų ir vadinamojo pereinamojo laikotarpio – miniatiūrinių (1 m aukščio) mūrinių stupų (vadinamųjų caityas): Kašthamandapa šventyklos paviljonas Katmandu (1143).
12–18 a. plėtota architektūra, turinti Indijos ir Kinijos architektūros bruožų. Bhaktapuro, Katmandu, Patano miestų centrinių aikščių ansambliai su 12–18 a. budistų ir hinduistų šventyklomis, rūmais, vartais, kitais pastatais (7 kompleksai) – Pasaulio paveldo paminklas (nuo 1979). Šiuo periodu statyti trijų tipų sakraliniai pastatai. Hinduistų šventyklos, vadinamosios dega (Dievo namai) iš plytų ir medžio buvo piramidės pavidalo, kvadrato plano, su dviejų, trijų ar penkių pakopų stogu (Čangu Narajano šventykla Katmandu, 3 amžius).
16–18 amžius
Budistų vienuolynai, panašūs į statytus Indijoje – dviejų aukštų, su nuožulniu stogu, vadinamosios Śikhara šventyklos – iš plytų, dengtų gipsu ar pilkuoju akmeniu, su keturiais įėjimais (Narasimha, 1589, Džagatnarajana, 1860, abi Patane). Plėtėsi miestai Patanas, Katmandu, Bhaktapuras, su aikštėmis, karaliaus rūmais, grakščių proporcijų šventyklomis, gyvenamųjų namų kvartalais.
Auksiniai vartai Bhaktapure (1756)
Žymesni statiniai: Katmandu – Darbaro aikštės pastatų ansamblis su Kašthamandapa paviljonu, karaliaus rūmų ir šventyklų kompleksas Hanuman Dhoka (15–18 a.) su Taledžu šventykla (1549), Batsantpur Darbaras (1769), Kumari Gharo rūmai (18 a. antra pusė; dekoruoti meistriškai išdrožinėtais mediniais balkonais ir langinėmis). Bhaktapure išliko vadinamieji Rūmai su 55 langais (buvę Malų dinastijos karalių rūmai, pradėti 1427, rekonstruoti 1697), Auksiniai vartai (1756) su portalu, puoštu bronzinėmis durimis, paauksuotais reljefais ir stogu, 10 m aukščio akmeninis stulpas su bronzine karaliaus Bhupatindros Malos skulptūra (18 a.), bokšto pavidalo Batsala Devi šventykla (16–18 a.), Taumadi aikštė su Bhairavos (1638) ir Niatapolos (1708, aukštis 45 m) šventyklomis, Patane – trijų aukštų Krišnos šventykla (1637, dekoruota meistriškais drožiniais).
19 amžius–21 amžiaus pradžia
19 a. pabaigoje architektūros raidai turėjo įtakos persų ir arabų menas. 20 a. pradžioje Nepalo architektūrą veikė Europos architektūra (daugiausia Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos); pastatyta neoklasicistinių pastatų, daugiausia rūmų (Kaiser Mahalis, 1895; statyti pagal Versalio rūmų pavyzdį, Singha Darbar, 20 a. pradžia; 1973 iš dalies sudegė, abu Katmandu).
20 a. antroje pusėje miestuose pastatyta modernių, naujo tipo šiuolaikinių konstrukcijų pastatų: Norvegijos ambasada (2008, architektė K. Jarmund), Bira verslo kompleksas (architektas P. Hada, 2006), Krišnos bokštas (architektas P. Makadia; visi Katmandu).
Pasaulio paveldo paminklai
Katmandu slėnio 7 šventyklų ir kitų pastatų kompleksai (nuo 1979), Lumbinis (nuo 1997).
2271
Nepalo kultūra