Nepãlo dail
Liaudies dailei būdinga medžio ir kaulo drožiniai, pinti, austi dirbiniai. Nuo seniausių laikų gaminamos kaukės ritualiniams šokiams, teatrui, kuriami dažniausiai brangakmeniais puošti juvelyriniai dirbiniai. Dailėje savitai jungtos vietinės, Kinijos ir Indijos meno tradicijos. Ankstyviausi Nepalo meno pavyzdžiai rasti Tarajų lygumoje ir Mahabharato teritorijoje. Tarajų lygumoje rasta neolito periodo, panašių į Indijos akmeninių įrankių. Dauguma radinių yra susiję su hinduizmu ir budizmu; rasta 2 a. prieš Kristų terakotinė moters skulptūra, vaizduojanti ant lotoso žiedo stovinčią Šri Lakšmę. Šio laikotarpio moters figūroms būdinga ryškių bruožų veidai, sudėtingos šukuosenos, įmantrūs papuošalai, juvelyrika, klostuoti drabužiai. Gyvūnus vaizduojančios figūros (avinai, drambliai, arkliai, jaučiai) dengtos raudono molio suspensija, dekoruotos įspaustais lapų, strėlių antgalių motyvais, linijomis ir taškeliais. Mahabharato teritorijoje ir Katmandu slėnyje rasta paleolito ir neolito dirbinių.
Višnus, Šri Lakšmi ir Garuda (akmuo, 9 a., Nacionalinis muziejus Katmandu)
Ankstyviausios akmens skulptūros sukurtos Ličavų valdymo laikotarpiu (apie 300–800), ryšku Guptų, Kušanų kultūros įtaka. Figūros storais pilvais, gilia bamba, vilki klostuotą drabužį (taip dažniausiai vaizduojamas Višnus). Išliko dvi 467 sukurtos Višnaus Vikrantos akmens skulptūros. Deivė motina Haritė vaizduota sėdinti, vilkinti gausiai klostuotu drabužiu, kairėje rankoje laikanti žuvį, dešine – laiminanti. Rasta 6 a. metalinių skulptūrų, medinių šio periodo skulptūrų neišliko. Bronzinės, kartais su vario priemaišomis figūros imtos kurti 8 amžiuje. Jos dažniausiai vaizduoja dievybes, legendines asmenybes, puoštos pusbrangiais akmenimis (turkiu, koralais), dengtos auksu. 10–12 a. sukurta daug nedidelių brangakmeniais dekoruotų bronzinių kulto skulptūrų.
Ankstyviausi išlikę tapybos pavyzdžiai – 11 a. rankraščiai, pagaminti iš palmių lapų ar ryžių popieriaus, dažniausiai iliustruoti tekstą užrašiusio dailininko. Vaizduojamos figūros elegantiškos, kontūrai subtilūs, veido bruožai ir rankų judesiai plastiški, ryškių spalvų, vyrauja raudona. Ankstyvųjų rankraščių iliustracijų siužetai dažniausiai religiniai, vyrauja budizmo motyvai. 12–13 a. rankraščių menas suklestėjo, piešiniai tapo itin profesionalūs. 13 a. pabaigoje iliustracijų linijos storesnės, piešinys abstraktesnis, figūros tvirtesnės, 15 a. jų fonas imtas marginti augaliniais ir kitais motyvais. 15–18 a. paplito Tibeto šventųjų paveikslų (vadinamieji ten ka) tipo tapyba ant audinio.
Šivadharmos rankraščio viršelis Višnaus inkarnacijos (1047, Nacionalinis archyvas Katmandu)
19 a. pabaigoje dailės raidai įtakos turėjo persų ir arabų menas, 20 a. – Europos neoklasicizmas, Bengalijos Renesanso, vėliau Europos realistinė dailė ir įvairios modernistinės dailės kryptys. Nepalo moderniojo meno pradininkais laikomi C. M. Maskey (g. 1900), L. S. Bangdelis (1919–2002), T. B. Čitrakaras (1900–1971). Dailės modernėjimui būdinga vyravusių tradicijų atsisakymas, sekimas Vakarų Europos dailininkais, naujų raiškos priemonių paieška. Kiti žymesni dailininkai: Uttamas Nepalas, S. Šahi (g. 1940), Krišna Manandharas, Indra Pradhanas, B. G. Vaidya (g. 1945), Šankeras Radžas Suvalas, S. Randžitas (g. 1955), S. K. Tivari (g. 1950).
vadinamajų Rūmų su 55 langais Bhaktapure Povo langas (medis, 15 a.)
Daugelis 20 a. pabaigos–21 a. pradžios dailininkų mokėsi Kalkutos dailės mokykloje. Dailininkus rengia Lalitkala Campus dailės mokykla (įkurta 1894), Tribuvano universitetas (įkurtas 1959; abu Katmandu), Katmandu universiteto Dailės ir dizaino centras (įkurtas 2003). 7 dešimtmetyje Katmandu įkurta pirmoji šiuolaikinio meno galerija. Veikia Nepalo nacionalinis muziejus Katmandu, Nacionalinė dailės galerija Bhaktapure, Bronzos ir žalvario muziejus, Patano muziejus (įkurtas 1734).
Ant lotoso sėdintis Buda (bronza, 18 a.)
2271
Nepalo kultūra