Nepãlo gamtà
Nepalo gamtinis žemėlapis
Reljefas
Nepalas – viena aukščiausiai kalnuose įsikūrusių pasaulio valstybių. Apie 80 % teritorijos užima Himalajų sistemos kalnagūbriai, masyvai, jų priekalniai. Šalies šiaurėje, tarp Tamuro ir Kali Nadi slėnių yra Nepalo, arba Centriniai, Himalajai (jų ketera eina Nepalo valstybinė siena su Kinija).
Dhaulagiri
Džomolungma (nepalų kalba Sagarmatha, didžiausias aukštis 8848,86 m) – aukščiausia viršūnė pasaulyje. Ši ir kitos (Nepalo teritorijoje yra net 8 iš 14 aukščiausių pasaulio viršukalnių) aukštos viršūnės – Lhotse (8516 m), Makalu (8463 m), Čo Oju (8201 m, kitais duomenimis, 8153 m) – yra Džomolungmos, arba Khumbu, masyve, Kinijos pasienyje, Kančendžunga (nepalų kalba Kumbhkaran Lunguras, 8598 m, kitais duomenimis, 8586 m) – Indijos pasienyje (Sikkimo Himalajai), Manaslu (8163 m), Dhaulagiri (8167 m) ir Annapurna (8091 m) – Nepalo viduryje. Šalies vidurinėje dalyje yra Mažųjų, arba Žemųjų, Himalajų kalnagūbris Mahabharatas (aukštis 2000–3000 m), į pietus nuo jo – Sivaliko kalnai (Čurijos, 1000–1800 metrų). Nepalo pietiniame pasienyje yra siauras Indo–Gangos lygumos šiaurės rytinis pakraštys – aliuvinė Tarajų lyguma (plotis 20–50 km, aukštis apie 150 m, žemiausia vieta 70 metrų). Tarp Centrinių Himalajų ir Mahabharato yra Katmandu slėnis (aukštis 1300–1500 m), kiti slėniai, Pokharos kalvos.
Himalajai
Klimatas
Lygumoje, priekalniuose, slėniuose klimatas subekvatorinis musoninis; lietingasis laikotarpis gegužę–spalį.
Kalnuose 5 klimato zonos. Iki 1200 m aukščio – tropinis klimatas; vidutinė temperatūra vasarą 28–30, žiemą 16–19 °C, kritulių vakaruose 700–900, rytuose 1800–1900 mm per metus, lietingasis laikotarpis vasarą. 1200–2100 m aukštyje – subtropinis klimatas; vidutinė temperatūra vasarą 24, žiemą 10 °C, kritulių 1000–2000 mm, daugiausia vasarą. 2100–3300 m aukštyje yra vidutinio klimato zona; vidutinė temperatūra vasarą apie 15, žiemą 0 °C, kritulių apie 1500 mm, Didžiųjų Himalajų pietiniuose šlaituose iki 4000 milimetrų. 3300–5000 m aukštyje – šalto klimato zona; vidutinė temperatūra vasarą 10, žiemą –4, –10 °C, kritulių apie 1000 mm, daugiausia žiemą (sninga, pusto). Daugiau kaip 5000 m aukštyje vidutinė temperatūra birželį –20, sausį –40 °C, kritulių iki 250 mm per metus. Sniego linijos aukštis 5000–5500 metrų. Sniegynai. Rytinėje dalyje ledynai (Langtango, Khumbu, Jalungo).
šalto klimato zona (Tiličo ežeras – vienas aukščiausiai, 4949 m aukštyje, telkšančių ežerų pasaulyje)
Vidaus vandenys
Nepalo teritorija yra Gango baseine. Daug upių. Dauguma jų teka nuo Himalajų pietų link, dažnai tarpekliais. Didesnės upės: Karnali (Ghaghros aukštupys), jos intakai Bheri, Sardu, Rapti; t. p. Kali Gandaki, Trisuli (sutekėjusios sudaro Gangos intaką Gandaką, Nepale vadinamą Narajani), Sun Kosi, Arunas, Tamuras (nuo jų santakos prasideda Gangos intakas Kosi). Bagmati (Burhi Gandaki intakas) laikoma šventa upe. Pavasarį tirpstant sniegui ir per musonines liūtis upės labai patvinsta, ypač Tarajų lygumoje.
Ežerai nedideli (Phoksundo, Raros ežeras, Gosainkundo ežerų grupė). Prie Sun Kosi upės yra tvenkinys.
Dirvožemiai
Tarajų lygumoje vyrauja glėjiniai geležaliumžemiai, salpžemiai, miškais apaugusiuose kalnų šlaituose iki 3500 m aukščio – rudžemiai, aukščiau miškų, alpinių pievų zonoje – akmeningi kalkžemiai, dar aukščiau – akmenynai, nuobirynai.
Augalija
Miškai užima 30 % paviršiaus. Himalajų pietiniuose šlaituose iki 1000 m auga visžaliai subtropiniai miškai (bambukai, akacijos, pistacijos, alyvmedžiai), 1500–1800 m aukštyje – mišrieji subtropiniai miškai (pušys, ąžuolai), iki 3300 m – tipiški himalajiniai miškai (ąžuolai, himalajiniai kedrai, kėniai, eglės), aukščiau – krūmynai (rododendrai, ožkarožės), nuo 4000 m – alpinės pievos.
Gyvūnija
indiniai raganosiai
Gyvūnija įvairi, nes Nepale ribojasi holarktinė (Palearktis) ir Indijos-Malajų zoogeografinės sritys. Gyvena 181 rūšis žinduolių, priklausanti 12 būrių ir 39 šeimoms. Gausiausi yra graužikai (43 rūšys) – puošniosios voverės, strėliauodegės voverės skraiduolės, trumpauodegiai dygliatriušiai; plėšrieji (42 rūšys) – bengaliniai tigrai, leopardai, snieginiai leopardai, dūminiai leopardai, rudieji lokiai, himalajiniai lokiai, ilgalūpiai lokiai, mažosios pandos, Teminko katės, marmurinės katės, viverinės katės, ūdros, švelniaplaukės ūdros, mangustos, raudonieji vilkai, bengalinės lapės; šikšnosparnių 37 rūšys, poranagių 22 rūšys – azijiniai buivolai, gaūrai, keturragės antilopės, barasingos, elniaožės gazelės, šernai, mėlynosios antilopės, takinai, kalniniai avinai. Gyvena beždžionės, azijiniai drambliai, indiniai raganosiai, yra vabzdžiaėdžių, kiškiažvėrių, skujuočių, didelėse upėse – ganginių delfinų.
862 rūšys paukščių: karališkieji ereliai, kilnieji ereliai, jūriniai ereliai, 8 rūšys grifų (bengaliniai grifai, palšieji grifai), žuvininkai, sakalai keleiviai, naminės pelėdos, dviragiai ragasnapiai, yra papūgų, irklakojinių, gandrinių, žąsinių, vištinių, gervinių, sėjikinių, karvelinių, žvirblinių paukščių. Iš roplių sutinkami pelkiniai krokodilai; didelė nuodingų ir nenuodingų gyvačių įvairovė – karališkosios kobros, paprastosios kobros, Azijos kalniniai pitonai. 185 rūšys žuvų, iš jų 8 endeminės (pvz., bengalinis ungurys, iki 3 m ilgio ir 18 kg masės).
Didelė drugių įvairovė: daugiau kaip 650 rūšių, iš jų 29 rūšys ir porūšiai endeminiai (Krišnos sklandūnas, Apolono sklandūnas). Drugiai (pvz., šerpinė pontija) sutinkami iki 5500 m virš jūros lygio.
2005
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos sudaro apie 23,63 % (34 898 km2) Nepalo paviršiaus ploto. Yra 10 nacionalinių parkų: Bardios, Langtango, Raros, Sagarmathos (visi įsteigti 1976), Khaptado, Še Phoksundo (plotas 3555 km2, didžiausias Nepale; abu 1984), Šivapuri–Nagarjuno (1985), Makalu–Baruno (1991), Bankės (2010). Sagarmathos nacionalinis parkas (jame – Džomolungmos, Lhotse, Čo Oju viršūnės) ir Čitvano nacionalinis parkas (įsteigtas 1973, seniausias šalyje; saugoma miškai, pelkės, gyvūnai), t. p. Katmandu slėnis – pasaulio paveldo vertybės (1979, 1984). 3 laukinės gamtos draustiniai (Koši Tappu, Parsos, Royal Suklaphanto). 10 Ramsaro konvencijos (Nepale įsigaliojo 1988) saugomos vietovės (plotas 605,61 km2).
Čitvano nacionaliniame parke