Nepãlo literatūrà
Seniausi tekstai sanskritu
Pirmieji išlikę Nepalo raštijos paminklai yra sanskritu parašyti dinastiniai įrašai iš pirmo tūkstantmečio pradžios, dažnai eiliuoti ir turintys didelę literatūrinę vertę. 6 a. karaliaus Manadevos įrašas laikomas pirmuoju vanšavali (genealoginis medis) žanro pavyzdžiu. Kitas žanras – eiliuotos mahatmja, pasakojimai apie Nepalo šventąsias vietas, garsiausia jų – Svajambhu purana (10 a.) apie Katmandu slėnio atsiradimą. 14 a. pabaigoje Nepale prasidėjo kultūros pakilimas. Suklestėjo sanskrito drama Mahabharatos, Ramajanos ir puranų siužetais. Jos veiksmas epiškai lėtas, be dramatiškų kolizijų (Džajanto Varmos Maharaghavos nužudymas 1337, Rano Mallos Pandavų pergalė 1478). Drama buvo rašoma vaidinti vieną kartą. Vanšavali 14 a. pabaigoje virto prozinėmis pseudoistorinėmis kronikomis – panegirikomis su mitiniais elementais – stuti. Poezijoje vyravo himnai valdovų ir įvairių dievų garbei. Parašyta traktatų apie teatrą, poeziją ir muziką. 17 a. sanskrito dramos virto savotiškomis operomis, jose pradėta minėti konkrečius įvykius ir valdovus, su dainomis į tekstą pateko šnekamosios kalbos elementų (Džytamitros Madalasos pagrobimas, Džagadžjočio Mallos Šivos ir Gauri vestuvės 1627). Tebeklestėjo stuti bei erotinė poezija (Džagatprakašas Malla, rinkinys Lotosų rinkimas 17 amžius). Vanšavali ir mahatmja 17 a. kurtos nevarų kalba, kuri nuo 14 a. pradėjo stumti iš šių žanrų sanskritą. 18 a. sukurta lyrinės (Suvandadasas) ir religinės (Šašidharas, 1747–1851, Premdilis) poezijos avadhi ir bradžu (hindi tarmės).
Literatūra nepalų kalba
19 a. pradėjo formuotis literatūra nepalų kalba. Poetai Basanta (1806–55), Jadunathas (g. 1811), Gjandildasas (1821–83) rašė himnus, susijusius su gyvenamuoju laikotarpiu, net tada, kai siužetas buvo religinis. Literatūros nepalų kalba pradininku laikomas poetas Bhanubhakta Ačarja (1814–68), 1883 m. parašęs Ramajaną. Motiramas Bhatta (1866–96) garsėjo gazelėmis, Balkrišna Sama (1902–81) sukūrė dramų. Gopalas Prasadas Rimalis (1918–73) rašė eilėraščius proza apie gyvenamojo laikotarpio problemas. Apsakymų sukūrė Guru Prasadas Mainalis (1900–97), Puškaras Šamšeras Rana (1901–61), Bhymnidhis Tivaris (1911–73), Indra Bahaduras Rajus (1927–2018), Sita Pandey. Literatūrai nepalų kalba įtakos turėjo įvairios srovės – Batų valymo sąjūdis, Gatvės poezijos revoliucija, Atstumtųjų poezija, Bado poezija ir Trečiasis matmuo. Žymesni 20–21 a. poetai: Ratnašamšeras Thapa, Kšetra Pratapas Adhikaris, Ganešas Rasikas, Premas Binodas Nandanas, Džainendra Džyvanas. Romanuose nagrinėjamos naujos vartotojiškos technokultūros ir senosios gyvensenos susidūrimo problemos; garsiausi romanistai: Taranathas Šarma, Šova Bhattarajus, Saru Bhakta, Dhruba Čandra Gautamas.
Vertimai į lietuvių kalbą
Lietuvių kalba išleistas pasakų rinkinys Bežadė karalaitė (1976).
Nepalo kultūra
1069