Nepãlo mùzika.
per ritualinį kaukių šokį muzikuoja budistų vienuoliai
Nepalo karalystėje gyvenusių nevarų, gurungų, šerpų, magarų, tamangų ir kitų tautų muzikos tradicijų, stilių ir žanrų visuma. Skiriama klasikinė (rūmų), apeiginė (ritualiniai šokiai ir muzikiniai spektakliai), buitinė ir pramoginė muzika. Muzikos raidai įtakos turėjo Indijos, Kinijos ir Tibeto kultūra bei muzikinės tradicijos, šamanų, hinduistų ir budistų religinės apeigos.
Katmandu, Patano, Bhaktipuro kunigaikštysčių muzika
13–18 a. tarpusavy besivaržančių Katmandu, Patano ir Bhaktipuro kunigaikštysčių valdovai buvo puikūs muzikantai, šokėjai, poetai ir meno globėjai, tarp jų – Džagadžjotis Malla (valdė 1613–37) ir Bhūpatindra Malla (valdė 1696–1722) iš Bhaktipuro, Pratapas Malla (valdė 1641–74) iš Katmandu. Mallų dinastijos valdovai puoselėjo Šiaurės Indijos klasikinės (hindustaniškosios) muzikos, šokio ir dramos tradicijas (išliko 14 a. traktato Natjašastra rankraštis). Nuo 18 a. Katmandu rūmuose skambėjo ir islamiška muzika. Klasikinė muzika tebėra aukštuomenės privilegija. Geriausiai ištirta nevarų muzika. Muzikai profesionalai priklauso žemiausiam sluoksniui.
Muzikos instrumentai
Vakarų Nepale didelius orkestrus sudaro būgnai, šalamajos, lėkštės ir C arba S formos trimitai. Svarbiausi muzikos instrumentai: sarangis, išilginė bambuko fleita bansuris, skersinė bambuko fleita bai, statinės pavidalo medžio būgnas madal, didelis cilindrinis būgnas dhime, didelės lėkštės jhyālī, arba jhalincha, lėkštelės tinchhu, šalamaja śahanāī, vario trimitas narsinga, žvėries rago trimitas, dambrelis.
pūsdami trimitus nepaliečiai skelbia festivalio pradžią prie Bhairavos šventyklos Katmandu
Nevarų muzika
Pagrindinės nevarų muzikos funkcijos – ritualinė ir pramoginė. Spektaklius dievybių ir bodhisatvų garbei atlieka įvairių kastų ir bendruomenių atstovai. Kiekvienas spektaklis turi tam tikrą ritualinę paskirtį, vyksta tam tikroje vietoje (šventykloje, aikštėje, gatvėje) nustatytu laiku. Ritualinis kaukių šokis navadurgā įkūnija kosminę dramą, kurios veikėjai – hinduistų dievybės (muziką ir šokį globoja deivė Nasahdija). Šokama dievybes garbinantis ritualinis kaukių šokis (hinduistinis navadurgā ir budistinis cacā) ir pasakojamojo tipo pramoginis šokis. Nevarų šokius šoka, instrumentais griežia tik vyrai, profesionalių siuvėjų ir muzikantų luomo atstovai. Ryški indų muzikos įtaka (raga ir tala pavadinimai, melodinės ir ritmo struktūros); vyrauja diatoninės 7 laipsnių arba bepustoninės pentatonikos dermės, 4, 5, 6 ir 7 dalių bei sudėtiniai metrai. 17 a. populiariu tapo religinės dainos dāphā žanras (sanskrito, nevarų, maithilių kalbomis); tekstus sudaro sanskrito kalba parašytos poemos (tarp jų – Gyta‑govinda, sukurta 15 a.); giedamos ir indų kilmės bhadžanos (bhajan). Instrumentinės kompozicijos mušamiesiems atliekamos būgnais (apie15 rūšių). Per religines šventes šokiui cacā akompanuoja ansamblis (pancatāla), kurį sudaro būgnai, lėkštės ir penkios trimitų poros. 20 a. suklestėjo populiarioji muzika: paplito vadinamosios liaudies daina lok gīt (žymiausi atlikėjai Dharmaradža Thapa, Džhalakmanas Gandharva, Kumaras Basnetas dainuoja nepalų kalba) ir vadinamoji moderni daina ādhunik gīt (žymiausi atlikėjai Nati Kazi, Šiva Šankaras, Ambaras Gurungas; dainuoja nevarų kalba).
Šerpų, gurungų muzika
Tradicinė muzika už Katmandu slėnio ribų menkai ištirta. Ją sudaro religiniai ritualai, pasakojamosios dainos ir liaudies švenčių muzika. Etninės grupės palyginti izoliuotos. Muzika daugiausia skirta atlikti per religines apeigas. Tradiciniai šokiai vaizduoja darbo judesius, mėgdžioja žvėris. Šerpų budistinio šokio drama maņi-rimdu yra tibetietiškos kilmės. Vidurio Nepale gyvenančių gurungų populiariausi tradicinės muzikos žanrai – ghāmţu ir soraţhi. Šamanų (poju, khelavai) muzika atliekama daugiausia per laidotuvių apeigas.
Muzikinės institucijos
Nepale veikia Karališkoji akademija (įkurta 1957), Nepalo ir Azijos tyrimų centras. Katmandu universiteto (įkurtas 1985) Muzikos fakultetas rengia muzikos atlikėjus, kompozitorius, muzikologus. Žymiausias Nepalo kompozitorius – Mitra Senas (g. 1895), muzikologas – P. R. Šarma.
L: F. Hoerburger Studien zur Music in Nepal Regensburg 1975; M. M. Anderson The Festivals of Nepal London 1977.
1731
861
Nepalo kultūra