Nepãlo švietmas
Pirmosios mokyklos pagal Didžiosios Britanijos švietimo sistemos pavyzdį pradėtos steigti 19 amžiaus viduryje (pirmoji įkurta 1853). Jose galėjo mokytis tik Ranų giminės ir jų dvariškių vaikai. 1901 pradėta kurti pirmoji švietimo sistema: pasiūlyta įvesti visuotinį pradinį mokslą, dėstomąją nepalų kalbą. 1902 įsteigta Durbaro aukštesnioji mokykla, skirta ne vien Ranų giminės vaikams, bet ši švietimo sistema neįsigalėjo. Nuo 1939 pradėtos steigti angliškos vidurinės ir aukštesniosios mokyklos (pirmiausia Patane, Biratnagare; Katmandu įsteigta pirmoji aukštesnioji mokykla merginoms). Turtingųjų vaikai aukštąjį mokslą įgydavo Indijos universitetuose. Žemės ūkyje dirbantys ir kiti gyventojai buvo neraštingi. 20 amžiaus 5 dešimtmetyje tik 5 % gyventojų buvo raštingi (1950 tik 1 vaikas iš 100 lankė mokyklą). 1951 nušalinus nuo valdžios Ranų giminę vėl pradėta kurti švietimo sistema. 1954 įsteigta Nacionalinė švietimo planavimo komisija, 1961 – Nacionalinis švietimo komitetas, 1961 – Nacionalinė švietimo patariamoji ministerija. 1971 įvestas nemokamas ir privalomas pradinis mokslas. Jį įgyvendinti sekėsi sunkiai, nes buvo nepalankios kultūrinės, ekonominės ir socialinės sąlygos, trūko gerai išsilavinusių pedagogų, patalpų ir mokomųjų priemonių, buvo didelė visuomenės diferenciacija lyties, tautybės, socialiniu, vietovės atžvilgiu. 1984 pradinėje mokykloje mokėsi apie 52 % šios amžiaus grupės mokinių (iš jų – apie 70 % berniukų, 30 % mergaičių), vidurinėje mokykloje – 18 % šios amžiaus grupės mokinių (iš jų – 27 % berniukų, 9 % mergaičių). Nuo 1987 švietimui vadovauja Švietimo ministerija. Mokoma nepalų kalba. Veikia valstybinės ir privačios (sanskrito) mokyklos. Švietimo sistema sudaryta pagal Jungtinių Amerikos Valstijų švietimo sistemos pavyzdį. Ikimokyklinis ugdymas (0–6 metų vaikams) neprivalomas ir mokamas, apima vaikų lopšelius‑darželius, vaikų darželius. Penkiametis pradinis mokslas privalomas ir nemokamas 6–11 metų vaikams. 2008 pradinę mokyklą lankė 4 030 050 mokinių (apie 75 % šios amžiaus grupės mokinių). Baigusieji pradinę mokyklą mokslus gali tęsti keturmetėje technikos (11–15 metų jaunuoliams) arba vidurinėje mokykloje. Septynmetė vidurinė mokykla susideda iš mokamos dvimetės žemesniosios (11–13 metų jaunuoliams), trimetės aukštesniosios (13–16 metų jaunuoliams) ir dvimetės aukštosios (16–18 metų jaunuoliams) pakopos. Baigusieji aukštesniąją vidutinės mokyklos pakopą gali mokytis dvimetėje aukštesniojoje technikos mokykloje (16–18 metų jaunuoliams). 2008 vidurines mokyklas lankė 2 195 830 mokinių (apie 42 % šios amžiaus grupės mokinių). Baigusieji aukštąją vidurinės mokyklos pakopą arba aukštesniąją technikos mokyklą 2–3 metus gali mokytis technikos institutuose (daugiausia – privatūs) arba 3–6 metus universitetuose, taip pat dalis jaunuolių vyksta studijuoti į Indijos aukštąsias mokyklas. Aukštasis mokslas mokamas. 2008 veikė 9 universitetai (Tribhuvano, įkurtas 1959, Mahendra sanskrito, įkurtas 1986, Katmandu, įkurtas 1991, Purbanchalo, įkurtas 1993, Pokharos, įkurtas 1996, Lumbini Bauddha, įkurtas 2005, Birendranagaro vidurinių vakarų, Nepalo žemės ūkio ir miškininkystės ir Siddartha – pirmasis budistų universitetas Nepale; visi trys įkurti 2008), universiteto statusą turinčios B. P. Koiralos sveikatos mokslų ir Nacionalinė medicinos akademijos. 2008 visose aukštosiose mokyklose buvo apie 300 000 studentų (11 % šio amžiaus jaunuolių). Suaugusiųjų švietimo ir papildomojo ugdymo sistemą sudaro atvirieji universitetai, mokomieji centrai, vakariniai ir neakivaizdiniai kursai. Mokslinius tyrimus atlieka universitetai, Nepalo (įkurta 1957), Nepalo mokslų ir technologijų (įkurta 1982) akademijos. Katmandu veikia Nepalo nacionalinė (įkurta 1962; veikia Anglų, Hindi, Nepalo ir Sanskrito kalbų skyriai), Tribhuvano universiteto bibliotekos, Nepalo nacionalinis muziejus (įkurtas 1928).
2271
Nepalo kultūra