nepãlų kalbà, khaskura, gorkhãlių kalbà, priklauso indoeuropiečių šeimos indų šakos paharų (šiaurės) grupės kalboms. Nepalo valstybinė kalba (kalba apie 17 mln., arba 57 %, Nepalo gyventojų), dar vartojama Indijoje (apie 8 mln.; oficialioji Sikkimo valstijos kalba, vartojama Vakarų Bengalijos, Assamo, Biharo ir kitose valstijose), Butane (apie 1 mln.), Tibete ir kitur; iš viso kalbančiųjų apie 25–30 mln. (21 a. pradžioje). 13–14 a. pavadinimu khaskura vartota Khasų karalystėje, vėliau vadinta gorkhalių, nuo 1930 – nepalų kalba. Skiriamos 4 pagrindinės tarmės: rytų, vidurio, vakarų ir Himalajų prieškalnės. Nepalų kalba fleksinė, turi ryškių analitinių bruožų. Funkcionuoja 11 trumpųjų balsių (6 paprastieji ir 5 nosiniai), 27 priebalsių ir 10 dvibalsių fonetinė sistema. Ilgieji balsiai beveik išnykę. Turi 2 linksnius, 5 nuosakas, nykstančią gramatinę giminės kategoriją. Daugiausia leksikos perimta iš sanskrito. Artima hindi ir bengalų kalbai. Didelę įtaką turėjo nevarų kalba. Raštas devanagari pagrindu pradėtas vartoti nuo 12 amžiaus. Seniausi rašto paminklai iš 14 amžiaus. Seniausia knyga – Khanda Khadya (išleista 1642). Dabartinė literatūrinė nepalų kalba susiformavo 19 a. viduryje, nuo tada ja kuriama grožinė literatūra.
85