nepaprastóji padėts, ypatinga teisinė padėtis, aukščiausiųjų valstybės institucijų sprendimu įvedama valstybėje ar jos dalyje ir leidžianti taikyti teisės aktais nustatytus laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis, taip pat juridinių asmenų veiklos apribojimus.
Nepaprastosios padėties įvedimas ir ribojimai
Nepaprastoji padėtis dažniausiai įvedama, kai dėl susidariusios ekstremalios situacijos kyla grėsmė valstybei ar visuomenei ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus teisės aktuose įtvirtintų nepaprastųjų priemonių – valstybės rezervo, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, įrenginių, valstybės sienos sustiprintos apsaugos, transporto priemonių judėjimo apribojimo, komendanto valandos įvedimo ir kita.
siekiant efektyviai kovoti su koronaviruso COVID-19 plitimu Italijoje įvesta nepaprastoji padėtis, kurios metu eismo kontrolei miestuose pasitelkiami kariai (2020 03 12, Milanas)
Nepaprastosios padėties metu gali būti ribojama asmens teisė naudotis privataus gyvenimo (pvz., teisėsaugos pareigūnai gali atlikti pašto, dokumentų siuntų, pašto perlaidų ir jų dokumentų slaptą kontrolę be teismo sprendimo, jei nėra galimybės tokį sprendimą gauti nustatyta tvarka) ir būsto (pvz., tam tikri pareigūnai turi teisę bet kuriuo paros laiku įeiti į asmens būstą be jo sutikimo) neliečiamumu, reikšti įsitikinimus, ieškoti informacijos ir ją gauti ar skleisti (pvz., gali būti apribota asmens teisė gauti valstybės institucijų apie jį turimą informaciją), laisvai kilnotis (pvz., asmenys neturi teisės be specialaus leidimo pakeisti savo nuolatinės gyvenamosios vietos), vienytis į politines partijas, organizacijas, visuomenines organizacijas, asociacijas, rinktis į susirinkimus. Įvedus nepaprastąją padėtį gali būti draudžiama asmenims, kurie anksčiau vyko be vizų, į šalį atvykti be jų, ribojamas tam tikros rūšies ar kategorijos transporto priemonių, asmenų vykimas, prekių, daiktų gabenimas per valstybės sieną, reikalaujama, kad asmenys su savimi visada turėtų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
Siekiant evakuoti gyventojus, gelbėti juos ir turtą, nepaprastosios padėties metu darbingi asmenys gali būti įpareigojami atlikti gelbėjimo darbus (už tokius darbus gali būti atlyginama).
Tarptautinis reglamentavimas
Europos žmogaus teisių konvencija (1950, Lietuva ratifikavo 1995) nustato, kad susidarius nepaprastajai padėčiai, dėl kurios iškyla grėsmė tautos gyvavimui, kiekviena valstybė Konvencijos dalyvė gali imtis priemonių, kuriomis nuo įsipareigojimų pagal šią Konvenciją nukrypstama tik tiek, kiek tai reikalinga dėl kritiškos padėties, jei tokios priemonės neprieštarauja kitiems jos įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę. Negalima nukrypti nuo Konvencijos normų, garantuojančių teisę į gyvybę, draudžiančių kankinti, nežmoniškai ar žeminamai elgtis arba bausti draudimais (naudoti kaip sankciją), laikyti vergijoje, nuteisti už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojančius valstybės įstatymus ar tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais (retrospektyvios baudžiamosios atsakomybės draudimas). Valstybė, esant nepaprastajai padėčiai apribojusi tam tikras teises ir laisves, privalo nedelsdama pranešti apie tai Europos Tarybos generaliniam sekretoriui (t. p. privalo nedelsdama pranešti, kai teisės ir laisvės vėl garantuojamos visu mastu). Panašios nuostatos įtvirtintos ir Jungtinių Tautų Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (1966, Lietuva prisijungė 1991), tik šiuo atveju turi būti pranešama Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.
Nepaprastosios padėties įvedimo reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (1992) nustatyta, kad jei valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai, Lietuvos Respublikos Seimas gali valstybėje ar jos dalyje įvesti iki 6 mėn. trunkančią nepaprastąją padėtį. Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą gali priimti Lietuvos Respublikos Prezidentas (jo dekretas dėl nepaprastosios padėties įvedimo turi galią tik pasirašius Ministrui pirmininkui), kuris kartu šaukia neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo. Seimas gali patvirtinti ar panaikinti Prezidento priimtą sprendimą. Esant nepaprastajai padėčiai negali būti keičiamos Konstitucijos nuostatos.
Nepaprastosios padėties įstatymas (2002) nustato nepaprastosios padėties įvedimo pagrindus, tvarką, laikiną fizinių asmenų naudojimosi teisėmis ir laisvėmis, juridinių asmenų veiklos ribojimą, laikinus valstybės ar savivaldybių institucijų įgaliojimus, šių institucijų veiklos teisėtumo kontrolę ir nepaprastosios padėties atšaukimo tvarką.
Nepaprastosios padėties įvedimas
Pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje 2021 11 10 vieno mėnesio laikotarpiui (iki 2021 12 09; 2021 12 07 pratęsta iki 2022 01 15) įvesta nepaprastoji padėtis. Ji galioja pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos sienos su Baltarusijos Respublika ir 5 kilometrų į Lietuvos valstybės gilumą nuo jo bei užsieniečių apgyvendinimo vietose ir 200 metrų aplink juos. Nepaprastosios padėties įvedimu siekiama užkardyti galimas grėsmes, kylančias dėl migrantų antplūdžio Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje.
Atsižvelgiant į didelio masto Rusijos karinių pajėgų sutelkimą prie Ukrainos valstybės sienos ir okupuotoje Ukrainos teritorijoje, t. p. Baltarusijos teritorijoje ir jos įvykdytus karinius veiksmus Ukrainos atžvilgiu, Lietuvoje nuo 2022 02 24 13 val. (pratęsta keletą kartų, paskutinį kartą iki 2022 09 15) įvesta nepaprastoji padėtis. Jos metu leidžiamas lankstesnis valstybės rezervo naudojimas, stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga.
Nuo 2022 09 15 iki 2022 12 16 Lietuvos pasienyje su Rusija ir Baltarusija įvesta nepaprastoji padėtis. 2022 09 19 įsigaliojus draudimui į Lietuvą atvykti Rusijos piliečiams, nepaprastoji padėtis įsigaliojo ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje (Vilniaus ir Kauno oro uostuose, Vilniaus geležinkelio stotyje). Valstybės sienos apsaugos tarnyba užtikrina, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos piliečiai (disidentai, laisvės kovotojai, nepriklausomi žurnalistai, kiti humanitariniais pagrindais atvykstantys žmonės bei jų šeimų nariai, Europos Sąjungos piliečių šeimos nariai, jūrininkai, Kaliningrado tranzitu vykstantys žmonės, turintys ilgalaikes nacionalines vizas).
2271