nepranešmas apie nusikaltmą, turimos informacijos apie žinomai rengiamą, daromą ar padarytą, dažniausiai sunkų, nusikaltimą nesuteikimas kompetentingoms institucijoms be svarbios priežasties per galimai trumpiausią laiką. Nepranešimas apie nusikaltimą yra prisidėjimo prie nusikaltimo, kurį padarė kitas asmuo, forma. Nepranešimas apie nusikaltimą gali būti iš anksto pažadėtas arba nepažadėtas. Nepranešimo apie nusikaltimą sudėtis yra formali, tai yra joje nenumatyti padariniai, todėl pats nepranešimas yra pagrindas atsakomybei atsirasti. Nusikalstamas nepranešimas apie nusikaltimą laikomas trunkamuoju nusikaltimu, todėl baigiasi, kai praeina laikas, per kurį buvo pareiga ir prasmė informuoti teisingumo institucijas. Toks laikas baigiasi, kai asmuo, kurio nusikalstama veika buvo nutylima, atvyksta ir prisipažįsta, teisingumo institucijos pačios išaiškina slepiamą nusikaltimą, svarbią informaciją slėpęs asmuo patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Svarbiomis neinformavimo priežastimis gali būti abejonės, ar nusikaltimas iš tiesų buvo rengiamas, įsitikinimas, kad apie tai pranešė kiti asmenys, neturėjimas fizinės galimybės pranešti iki nusikaltimas bus padarytas, liga ar trauma ir kita. Už nepranešimą apie nusikaltimą pagal baudžiamuosius įstatymus neatsako nusikaltimą padariusio asmens artimi giminaičiai (tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai, broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai) ir šeimos nariai (kartu su juo gyvenantys tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai, broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat sutuoktinis ar asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, sutuoktinio tėvai). Nuo baudžiamosios atsakomybės už šią nusikalstamą veiką neatleidžia asmens nežinojimas, kokiai kategorijai priklauso nusikaltimas (sunkus ar labai sunkus). Asmuo nelaikomas kaltu, jei nepranešė apie nusikaltimą, nes nebuvo įsitikinęs, ar veika nusikalstama.
LIETUVOJE LSSR baudžiamajame kodekse (1961, su pakeitimais ir papildymais galiojo iki 2003) nepranešimas apie nusikaltimą buvo suprantamas kaip nepranešimas apie žinomai rengiamą ar padarytą nusikaltimą, kuris užtraukia atsakomybę tik baudžiamojo įstatymo specialiai nustatytais atvejais, pavyzdžiui, už nepranešimą apie valstybės ar visuomenės turto grobimą sukčiavimo, pasisavinimo, išeikvojimo būdu arba piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, jei tai padaryta stambiu mastu, už tyčinį nužudymą, atvirąją vagystę, plėšimą, šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų, radioaktyviųjų medžiagų grobimą ir kita. Pagal ietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (2000, įsigaliojo 2003) baudžiamojon atsakomybėn už nepranešimą apie nusikaltimą traukiamas asmuo, sukakęs 16 metų.
1431