Nepriklaũsoma Kroãtijos valstýbė (Nezavisna Država Hrvatska), per II pasaulinį karą ustašių valdoma marionetinė valstybė, įkurta Vokietijos ir jos sąjungininkų kariuomenei okupavus Jugoslaviją. Paskelbta 1941 04 10 Zagrebe. Be Kroatijos, apėmė Bosniją ir Hercegoviną bei Sremą (iš viso apie 92 500 km2, 6,3 mln. gyventojų); sostinė – Zagrebas. 1941–43 buvo monarchija (karalius Tomislavas II), 1943–45 – respublika, valstybės galva – ustašių vadovas A. Pavelićius.
Formaliai buvo Italijos (nuo 1943 – Vokietijos) protektoratas, faktiškai Nepriklausomos Kroatijos valstybės šiaurės rytus kontroliavo Vokietija, pietvakarius – Italija. Italijai kapituliavus, Nepriklausoma Kroatijos valstybė 1943 prisijungė Dalmatiją. Ustašių režimas vykdė kitų Kroatijoje gyvenančių tautų genocidą: 1941–45 veikusiose keliose koncentracijos stovyklose (didžiausia – Jasenovaco koncentracijos stovykla), kaip teigiama, nužudyta keli šimtai tūkstančių serbų (kroatų istorikai tokius skaičius neigia) ir apie 50 000 žydų ir čigonų (romų), kurie laikyti žemesniais rasiniu požiūriu, t. p. kitų režimo priešininkų. Daugelyje Nepriklausomos Kroatijos valstybės sričių veikė J. Tito vadovaujami komunistų partizanai. Dėl jų veiksmų Nepriklausoma Kroatijos valstybė 1945 05 nustojo gyvuoti.
A. Pavelićius sako kalbą per kariuomenės paradą Zagrebe (1942 02)