neprisijungimo principas

neprisijungmo prncipas, aktyvaus neutraliteto principas, kurio laikydamasi valstybė pripažįsta taikos politiką, nesijungia į karines politines sąjungas ar didžiųjų valstybių politinius blokus, neleidžia savo teritorijoje veikti kitų šalių karinėms bazėms. Neprisijungusios valstybės nėra izoliuotos, jos aktyviai dalyvauja tarptautiniuose santykiuose, laikosi savo pozicijos dėl taikos, bendradarbiavimo ir plėtros politikos. Neprisijungimo politiką Šaltojo karo laikotarpiu (1945–90) pradėjo vykdyti Indija (Dž. Nehru), Jugoslavija (J. Tito), Egiptas (G. A. Nasseras) ir daugelis naujai susikūrusių valstybių Azijoje ir Afrikoje, taip pat Lotynų Amerikos šalys. Šios valstybės (Neprisijungusiosios šalys) susibūrė į Neprisijungimo judėjimą ir atsisakė jungtis prie komunistinio (Rytų) bloko, kuriam vadovavo SSRS, ir Vakarų bloko, kuriam vadovavo Jungtinės Amerikos Valstijos. Judėjimo narės skelbė, kad jos stiprins tarptautinį saugumą, kovos su neokolonializmu, plėtos ekonomiką ir kita. Nuo 1961 kas 3 metai vyksta Neprisijungusiųjų šalių konferencijos.

2642