neptnis (Neptunium; pagal Neptūno planetos vardą), periodinės elementų sistemos III B grupės radioaktyvusis cheminis elementas, aktinoidas. Sidabro baltumo, sunkus, trapus, kietas metalas. Yra 3 polimorfinės neptūnio atmainos. Žinoma 15 neptūnio izotopų, jų masės skaičius nuo 227 iki 241. Reaktyvus: reaguoja su vandeniliu (sudaro įvairios sudėties neptūnio hidridus NpH2–x, NpH3), azotu, siera ir kitais elementais, deguonis neptūnį oksiduoja lėtai. Neptūnio jonai linkę hidrolizuotis ir sudaryti kompleksinius junginius. Mažais kiekiais neptūnio randama rūdose. Gaunamas neptūnio fluoridą NpF4 redukuojant kalcio arba bario garais inertinėje terpėje 700 °C temperatūroje, t. p. susidaro kaip šalutinis produktas išskiriant iš branduolinio kuro plutonį. Naudojamas moksliniuose tyrimuose, plutoniui 238Pu gauti.
Neptūnį 1940 pagamino E. M. McMillanas ir Ph. Abelsonas neutronais apšaudydami uraną.
| atominis skaičius | 93 | |
| santykinė atominė masė | 237,0482 | |
| elektrinis neigiamumas | 1,36 | |
| išorinių elektronų konfigūracija | 5f46d17s2 | |
| oksidacijos laipsnis | +3, +4, +5, +6, +7 | |
| izotopai | ||
| stabilieji | – | |
| stabiliausi radioaktyvieji | 235Np (T1/2 369,1 d) 236Np (T1/2 1,54·106 m.) 237Np (T1/2 2,144·106 m.) | |
| lydymosi temperatūra | 639 °C | |
| virimo temperatūra | 4 042 °C | |
| tankis | 20 450 kg/m3 | |
| savitoji elektrinė varža | 122,1·10–8 Ω·m | |
| šilumos laidumo koeficientas (27 °C) | 6,3 W/(m·K) | |
| savitoji šiluminė talpa | 0,125 kJ/(kg·K) | |
| standartinis elektrodo Np/Np3+ potencialas | –1,79 V | |
2591