Nergãlis, Mesopotamijos valstybėse garbintas dievas. Išlikę mito apie Nergalį 2 variantai (14 a. pr. Kr. ir 1 a. prieš Kristų). Minimas Gilgamešo epe.
Šumerų ir akadų mitologijoje – naikinančios saulės kaitros, karo, maro dievas, mirusiųjų pasaulio valdovas. Nergalio kulto centras buvo Kutha (dabar Tell Ibrahimas, Irakas), laikytas šio miesto globėju.
Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų asiriškuose šaltiniuose Nergalis aprašomas kaip geras žmonėms, grąžinantis mirusiuosius į gyvenimą, gyvulių ir žemdirbių globėjas. Išlikę himnų, kuriuose Nergalis aprašomas kaip epidemijų, bado, niokojimo dievas.
Šventykla jam buvo pastatydinta Mari (dabar Teli al Hariri, Sirija) prie Eufrato. Kulto apraiškų buvo Kanaane ir senovės Graikijoje.