nėrmasis, išorinių kūno dangų (kutikulės arba suragėjusio odos sluoksnio) periodiška kaita. Būdinga nariuotakojams (vabzdžiams, vėžiagyviams), kai kuriems ropliams (gyvatėms, žalčiams). Jie keičia išaugtą ankštą išorinę dangą: rezorbuoja kai kurias medžiagas, danga suplonėja ir trūksta. Po ja susidariusi naujoji danga sukietėja tik gyvūnui išsinėrus. Nėrimosi metu kinta gyvūno dydis, gali kisti ir forma (pvz., vabzdžių). Vabzdžiai neriasi nuo 3 (pvz., musės) iki 25–30 kartų (pvz., lašalai, ankstyvės). Senoji danga – išnara. Nėrimąsi lemia aplinka ir hormonai, nėrimosi sutrikdymas – vienas iš kovos su kenksmingais vabzdžiais reguliavimo būdų. Kūno dangos kaita, kai išnara nesusidaro, yra šėrimasis.
2178