Ners (bltr. Вілія, Vilija, Vlija), upė Lietuvoje ir Baltarusijoje; didžiausias Nemuno intakas (dešinysis). Ilgis 510 km (Lietuvoje 237,8 km, iš jų 6,5 km ruožu eina valstybių siena). Baseino plotas 24 942 km2 (kitais duomenimis, 25 100 km2; Lietuvoje 13 867,1 km2, Baltarusijoje 10 920 km2, Latvijoje 88 km2).
Neries aukštupys (Baltarusija)
Prasideda Baltarusijoje, į šiaurę nuo Minsko, prie Šilencų (Šilėnų), 14 km į pietvakarius nuo Biahomlio. Teka Naročios–Vileikos žemuma. Nuo Prienų kaimo iki Šukeliškės (Švenčionių rajono savivaldybės teritorija) 6,5 km ruožu upe eina Lietuvos–Baltarusijos siena, žemiau abu krantai priklauso Lietuvai, upe eina Vilniaus ir Švenčionių, Trakų ir Vilniaus, Kaišiadorių ir Širvintų rajonų savivaldybių ribos. Toliau teka per Jonavos ir Kauno rajonų savivaldybių teritorijas. Įteka į Nemuną 208 km nuo jo žiočių, Kaune. Turi daugiau kaip 20 intakų, kurių baseino plotas daugiau kaip 100 km2 (didžiausieji išvardyti lentelėje). Prie Neries įsikūrę Vileika (Baltarusija), Nemenčinė, Vilnius, Kernavė, Rukla, Jonava, Lapės, Kaunas.
Aukštupyje, iki Naročios žiočių, Neris teka į pietvakarius plačiai vingiuodama pelkėtomis pievomis. Gausu vingių, senvagių. Upės tėkmė rami (0,3 m/s), dugnas dumblėtas arba smėlėtas. Vagos plotis 25–60 m, gylis 1,2–1,5 metro. Ruožo vidutinis nuolydis 0,32 m/km. Žemiau santakos su Naročia Neries vandeningumas padidėja 1,4 karto. Upė suka į šiaurės vakarus ir teka išilgai plačios Naročios–Vileikos žemumos, skiriančios Ašmenos aukštumą ir Švenčionių aukštumą. Vaga vingiuota, įsigraužusi į slėnio dugną, 50–110 m pločio, 1,2–2 m gylio, dugnas smėlingas, žvyringas, vietomis yra akmenų. Srovės greitis 0,4–0,5 m/s, nuolydis 0,21 m/km. Žemiau Žadiškių yra akmenuotų rėvų. Toldama nuo Bistryčios Neris pereina į Žeimenos lygumą. Įtekėjus Žeimenai Neries vandeningumas padidėja 1,4 karto. Upė pasuka į pietvakarius, į Vilnios lygumą, teka giliu slėniu, skiriančiu Aukštaičių aukštumą ir Ašmenos aukštumą.
Neris ties Buivydžiais
Vagos plotis aukštupyje 60–110 m, gylis 1,2–2 metrai. Dugnas akmenuotas, daug rėvų (pavojingiausios Avino, Tartokų, Birių). Jų nėra tik ruože tarp Verkių ir Vilniaus miesto centro. Vilniuje vaga reguliuota, apjuosta krantinėmis. Nuolydis 0,83 m/km, srovės greitis 0,5–0,6 m/s.
1
Neris nuo Alfonso Meškinio, arba Kleboniškio, tilto (Kaunas)
Žemiau Vokės žiočių Neris pasuka į šiaurės vakarus, maždaug iki Bražuolės teka per Baltijos aukštumas, įsisprausdama į siaurą (0,5–1 km pločio), gilų (60–70 m), stačiašlaitį slėnį; yra rėvų (Saidės, Salinės). Vagos plotis 100–130 m, gylis 1,7–2,2 metro. Už Bražuolės žiočių Neris patenka į Neries žemupio plynaukštę. Slėnis paplatėja iki 2–3 kilometrų. Vagos plotis 90–140 m, gylis 1,6–2 metrai. Nuolydis 0,36 m/km. Dugnas akmenuotas, gausu rėvų (Tartaka, Dantis, Laukysta, Gegužinė, Krivyčius, Žirgas). Nuo santakos su Šventąja Neris pasuka į pietvakarius. Slėnis susiaurėja vietomis iki 1 km, salpa siaura, dugnas akmenuotas, daug rėvų (Druskelė, Raudonė, Rykštynė, Karvė ir Avinas). Žemupyje priartėjus prie Kauno, nuolydis sumažėja, akmenuotos rėvos išnyksta, atsiranda smėlio seklumų. Vagos plotis 100–140 m, ties Kaunu 180–290 m, gylis 1–3 metrai. Įteka į Nemuną prie Kauno pilies.
Neries maitinimas mišrus: sniego tirpsmo vanduo sudaro 40 %, lietaus – 25 %, požeminis vanduo – 35 %. Per metus Neris nuplukdo į Nemuną vidutiniškai 6 km3 vandens. Pavasarį nuteka 31 %, vasarą 27 %, rudenį ir žiemą 42 % viso metinio vandens kiekio. Vidutinis metinis ir maksimalus debitas parodytas lentelėje; vidutinis daugiametis debitas ties žiotimis 189,5 m3/s. Didžiausias debitas būna per pavasario potvynius; jie prasideda vidutiniškai kovo antroje pusėje (16–19 d.), trunka 49–57 dienas.
Didžiausi pavasario potvyniai buvo 1931, 1941, 1951, 1956, 1958. Per šiuos potvynius Vilniuje buvo apsemtos Kosciuškos, Vrublevskio, Žygimantų gatvės, o 1931 vanduo pasiekė Katedros aikštę.
Vasaros nuosėkio laikotarpį dažnai pertraukia trumpalaikiai lietaus poplūdžiai. Didžiausias poplūdžio debitas Vilniuje 570 m3/s, Jonavoje 1100 m3/s. Žiemos nuosėkis t. p. nepastovus dėl atodrėkių, kurie sukelia 1–3 žiemos poplūdžius. Neris užšąla gruodžio antroje pusėje–sausio pradžioje. Užšalusi būna vidutiniškai 40 (Vilniuje)–110 (Vileikoje) dienų. Šiltomis žiemomis Neris neužšąla. Dažni atodrėkiai neleidžia susidaryti storai ledo dangai. Kai kada upė ledus laužia kelis kartus per žiemą. Pavasarį Neris laužia ledus dažniausiai kovo antroje pusėje, ledonešis trunka 4–15 dienų. Per ledonešį kai kuriose vietose susidaro ledų sangrūdos (ties Jonava, Turžėnais, Kleboniškiu, prie žiočių). Didžiausia sangrūda buvo 1946 ties Jonava (vanduo pakilo 3,7 m), 1926 ties Vilniumi (3 metrai).
Neris (Vilnius)
2
Šiek tiek aukščiau Vileikos (Baltarusija) 1968–76 įrengtas apie 75 km2 Vileikos tvenkinys. Iš jo Vileikos–Minsko vandens sistema tiekiamas vanduo Minskui. 1877 prie Neries pradėjo veikti pirmosios hidrometrijos stotys (Vilniuje ir Jonavoje). 1914 jų buvo 3, 1939 – 18, 2008 – 5 (2 Baltarusijoje ir 3 Lietuvoje).
Neris Vilniuje (ties Geležinio Vilko tiltu)
Per Nerį Vilniaus teritorijoje nutiesta 13 tiltų; pasroviui: Valakampių (Valakupių, pastatytas 1972; ilgiausias mieste – 345,2 m), Šilo (1999), Žirmūnų (1966), Mindaugo (2003), Žaliasis (1952), Baltasis (1995), Geležinio Vilko (1979), Žvėryno (1907; rekonstruotas 2006), Liubarto (1987), Vingio parko (1985; pėsčiųjų), Lazdynų (1969; rekonstruotas ir praplatintas 2010), Bukčių (1953; pėsčiųjų, dėl avarinės būklės nenaudojamas), Komunikacijų (1988), Gariūnų (1986; 2 dalių, rekonstruotas 2012). 1975 04 13 vakarą sugriuvo pontoninis tiltas (buvo prieš Žaliąjį tiltą), kai po koncerto iš Sporto rūmų juo ėjo žiūrovų minia (tikslus nuskendusiųjų skaičius nenustatytas). Kaune yra 3 tiltai: Alfonso Meškinio (iki 2012 Kleboniškio; 3 dalių, pastatytos 1964, 1981 ir 2022), Varnių (1983) ir Petro Vileišio (Vilijampolės, 1926; susprogdintas 1944, atstatytas 1960, suremontuotas 2008).
Prie Neries įsteigti hidrografiniai (Buivydžių, Lietavos draustinis), kraštovaizdžio (Karoliniškių draustinis, Budelių), geomorfologiniai (Griovių, Kulvos draustinis, Lapių) draustiniai, regioniniai parkai (Verkių regioninis parkas, Neries regioninis parkas), Valstybinis Kernavės kultūros rezervatas (pasaulio paveldo vertybė nuo 2004).
Vienas pirmųjų Neries tyrinėtojų buvo K. Tiškevičius, 1857 keliavęs ja nuo aukštupio iki Kauno. Vėliau jis kelionę aprašė knygoje Neris ir jos krantai (lenkų kalba 1871, lietuvių kalba 1992). Neries slėnio geodinaminius procesus 1982 tyrė V. Baltakis.
Neris Vilniuje (ties Mindaugo tiltu)
Neris nuo Plikakalnio
Vileikos tvenkinys (Baltarusija)
Saidės rėva (ties santaka su Saide)
1039