nevai (lot. nervus – gysla, styga), periferinės nervų sistemos dariniai. Nervai yra už centrinės nervų sistemos ribų, todėl dažnai vadinami periferiniais nervais. Žmogaus ir stuburinių gyvūnų nervus sudaro nervinių skaidulų pluoštai, apgaubti jungiamojo audinio dangalais, kuriuose yra riebalinių ląstelių, kraujagyslių ir limfagyslių. Nervines skaidulas supa vadinamasis endoneuriumas, kelių nervinių skaidulų pluoštelį – perineuriumas, o visą kelių skaidulų pluoštą, tai yra nervą, epineuriumas. Mielinines nervines skaidulas dengia pagalbinės nervinės ląstelės gliocitai (neurolemocitai, arba Schwanno ląstelės), kurie ir sudaro mielininį dangalą, nemielininės nervinės skaidulos tokio dangalo neturi. Dauguma periferinių nervų skaidulų yra mielininės (nemielininės yra persijungusios vegetaciniuose mazguose, taip pat uodžiamųjų nervų ir kai kurios kitos juntamosios, pvz., skausmo ir temperatūros jutimų skaidulos). Periferiniai nervų impulsai iš centrinės nervų sistemo (galvos ar nugaros smegenų) sklinda į ruožuotuosius raumenis, liaukas, vidaus organus ir neruožuotuosius raumenis, taip pat iš receptorių, esančių įvairiose kūno srityse, – atgal į smegenis. Nervinio impulso plitimo greitis yra apie 50 m/s (mielininėmis skaidulomis impulsai sklinda greičiau – iki 120 m/s greičiu, nemielininėmis skaidulomis daug lėčiau – iki 2,5 m/s). Periferinius nervus sudaro įvairios skaidulos. Kylančiosios (aferentinės), arba juntamosios, skaidulos sujungia įvairių kūno dalių ir organų sensorines galūnes (receptorius) su centrine nervų sistema, jomis impulsai sklinda iš periferijos į smegenis. Šios skaidulos būna somatinės sensorinės (bendrųjų jutimų, pavyzdžiui, iš odos ir gleivinių) ir visceralinės sensorinės (iš vidaus organų). Nusileidžiančiosios (eferentinės), arba motorinės, skaidulos sujungia centrinę nervų sistemą su periferijoje esančiomis struktūromis: somatinės sklinda į ruožuotuosius raumenis, visceralinės (vegetacinės) – į neruožuotuosius raumenis, vidaus organus, liaukas, kraujagysles. Periferinis nervas turi vienos rūšies ar kelių rūšių skaidulų (mišrus nervas). Iš galvos smegenų išeina 12 porų galvos nervų, iš nugaros smegenų – 31 pora nugarinių nervų (šie, išskyrus krūtininę dalį, sklisdami įvairių kūno dalių ir organų link, susipina ir sudaro nervinius rezginius). Bendras periferinių nervų ilgis yra apie 150 000 km, storiausias periferinis nervas yra sėdimasis nervas, jo skersmuo apie 1,5–2 cm. Pažeidus periferinį nervą sutrinka inervuojamos zonos jutimai, suglemba ir nusilpsta atitinkami raumenys – ištinka paralyžius, išnyksta sausgyslių refleksai. Dirginant nervą jo inervacijos zonoje dažn. jaučiamas skausmas, gali būti nemalonus deginimo, badymo ar kiti pojūčiai. Bestuburių gyvūnų nervai dažnai susideda iš kelių nervinių skaidulų.
675