nevinė ląstẽlė, neurònas, nervinio audinio ir nervų sistemos struktūrinis ir funkcinis vienetas. Labai savita, sudaryta iš kūno ir ataugų. Nervinės ląstelės kūno dydis (nuo 4 iki 100 μm) ir forma (grūdo, žvaigždės, verpstės, piramidės, kriaušės ir kita) labai skirtinga.
Branduolys dažniausiai būna kūno centre, jį supa bendri (endoplazminis tinklas, mitochondrijos, lizosomos ir kita) ir specializuoti (neurofilamentai, neurofibrilės, chromatofininė medžiaga, arba tigroidas) organoidai, gali būti pigmentinių intarpų. Centrinėje nervų sistemoje nervinės ląstelės kūnų telkiniai vadinami branduoliais, periferinėje – nerviniais mazgais. Žmogaus nervų sistemoje yra daugiau nei 10 bilijonų nervinių ląstelių. Ataugos skirstomos į aksoną (neuritą) ir dendritus. Ataugos, padengtos neuroglijos dangalais, sudaro nervines skaidulas. Ataugų galiukai audiniuose ir organuose formuoja receptorines ir efektorines nervų galūnes. Tarpusavyje nervinės ląstelės jungiasi sinapsėmis.
nervinė ląstelė (3D vaizdas)
Nervinės ląstelės klasifikuojamos į vienpoles (turi vieną aksoną, būdinga stuburinių gemalams ir bestuburiams), dvipoles (turi aksoną ir dendritą, pvz., tinklainės nervinė ląstelė), tariamai vienpoles (iš kūno išeina viena atauga, kuri toliau atsiskiria į aksoną ir dendritą; būdingos nugariniams mazgams) ir daugiapoles (turi vieną aksoną ir keletą dendritų, labiausiai paplitusios). Nervinės ląstelės, kurių ataugos impulsus iš aplinkos ar organizmo vidaus perduoda centrinei nervų sistemai, vadinamos juntamaisiais (receptoriniais, aferentiniais) neuronais. Nervinės ląstelės, kurių ataugos išeina iš centrinės nervų sistemos ir perduoda impulsą raumenims ir kitiems organams, vadinamos judinamaisiais (motoriniais, eferentiniais) neuronais. Įterptiniai (tarpiniai, asociaciniai) neuronai vienas kitam perduoda impulsą ir palaiko ryšį. Juntamieji, įterptiniai ir judinamieji neuronai, susijungę į grandinę, formuoja reflekso lanką. Dauguma gamina neuromediatorius (neurotransmiterius), kuriais perduoda nervinį impulsą. Sekrecinės nervinės ląstelės, esančios pogumburyje, geba gaminti ir išskirti neurosekrecines medžiagas ir neurohormonus (oksitociną, vazopresiną), kurie išskiriami į kraują.
Nervinės ląstelės formuojasi gemale (neuruliacija) iš nervinio vamzdžio neuroblastų ir nervinės skiauterės ląstelių. Iki gimimo ir tuoj po jo dauguma nervinių ląstelių subręsta ir jų ataugos pasidengia dangalais. Pažeidus kūną nervinės ląstelės regeneruoti nebegali, regeneruoti gali tik jų ataugos.
2064