nevinė skáidula, nervinės ląstelės atauga (ar kelios ataugos), padengta dangalu. Pagal dangalo struktūrą nervinė skaidula būna mielininė ir nemielininė. nervinė skaidula susidaro (susiformuoja) neuroglijos ląstelėms (neurolemocitams) apgaubiant neurono ataugą, vadinamą ašiniu cilindru. Nemielininės nervinės skaidulos ašinis cilindras įlenkia neurolemocitų plazminę membraną, sudaro vagelę, kurios kraštai suartėja ir suformuoja mezaksoną (siaurą plyšį su jį ribojančia neurolemocito sienele). Taip neurolemocitai apie ašinį cilindrą sudaro dangalą – neurolemą. Nemielininėje nervinėje skaiduloje dažniausia yra keli ašiniai cilindrai, sujungti viena neurolemocitų grandine. Tokia nervinė skaidula vadinama kabeline. Nemielininės nervinės skaidulos yra pilkos spalvos, išplitusios autonominėje nervų sistemoje. Mielininė nervinė skaidula sudaryta iš vieno ašinio cilindro, jį supančio mielino ir neurolemos. Jai formuojantis neurolemocitai, apsupę ašinį cilindrą, sukasi spirale (sukasi ir mezaksonas) ir jų plazminės membranos apvijos formuoja baltą storesnį vidinį dangalą – mieliną, o į išorę išstumta citoplazma su orgenelėmis ir branduoliu – skaidrią neurolemą. Mielinas nėra vientisas – jis nutrūksta tose vietose, kur jungiasi neurolemocitai; tos vietos padengtos tik neurolema ir vadinamos nervinės skaidulos mazgais (sąsmaukomis). Atstumas tarp dviejų mazgų, atitinkantis vieną apsivijusį neurolemocitą, vadinamas nervinės skaidulos tarpmazginiu segmentu. Centrinėje nervų sistemoje mielininį dangalą formuoja centrinės neuroglijos ląstelės – oligodendrocitai. Vieno oligodendrocito suplokštėjusios ataugos apsiveja kelis (iki 50) ašinius cilindrus. Mielininės nervinės skaidulos paplitusios somatinėje nervų sistemoje. Nervine skaidula plinta nervinis impulsas (mielinine greičiau negu nemielinine). Jų pluoštai centrinėje nervų sistemoje formuoja laidus, periferinėje – nervus.
2064