nevų galnės, nervinių ląstelių ataugųaksonų išsišakojimai. Dažniausiai baigiasi nedideliu sustorėjimu, sąveikaujančiu su kita nervine ląstele ar ataugomis, raumens ar kita ląstele. Nervų galūnės ryšis su kita nervine ląstele vadinamas sinapse. Pagal funkciją skiriamos tarpneuroninės, juntamosios ir efektorinės nervų galūnės. Tarpneuroninės nervų galūnės gali sąveikauti su kita nervine ląstele, dendritu ar aksonu. Juntamosios nervų galūnės yra juntamųjų (sensorinių) nervinių ląstelių dendritų galiniai išsišakojimai. Jos priima dirginimus iš aplinkos ir vidaus organų tiesiogiai arba yra jaudinamos specializuotų ląstelių (receptorius). Būna laisvosios (ašinio cilindro galiniai išsišakojimai, kurie turi kilpelių, kolbučių, sagų formos sustorėjimų) ir dengtosios (ašinį cilindrą dengia tik neuroglija arba neuroglija ir jungiamojo audinio kapsulė; pastaruoju atveju susidaro inkapsuliuoti nerviniai kūneliai – lietimo kūneliai, galinės kolbos, raumeniniai verpstai). Laisvųjų nervų galūnių daugiausia epiteliniame, dengtųjų – jungiamajame audinyje. Regos, klausos, skonio ir uoslės sistemose juntamosios nervų galūnės (bipolinių ląstelių periferinės ataugos išsišakojimai) neatlieka receptorių funkcijos: jos sąveikauja su specializuotais receptoriais ir kilusį jaudinimą siunčia į tam tikrus smegenų centrus (pvz., regos, klausos, uoslės, skonio). Efektorinės nervų galūnės yra motorinių nervinių ląstelių aksonų galai raumenyse ir liaukose. Paprastai tai yra kilpelių, sagučių ar kitos formos aksono sustorėjimai, kurie jungiasi su raumeninėmis skaidulomis arba apipina sekrecines ląsteles. Griaučių ruožuotųjų raumenų efektorinės nervų galūnės vadinamos motorinėmis plokštelėmis, arba nervo ir raumens sinapsėmis. Tarpneuroninės ir efektorinės nervų galūnės į tarpląstelinę terpę išskiria medžiagas mediatorius, kurie skatina kitos nervinės ar efektorinės ląstelės veikimą. Juntamąsias nervų galūnes jaudina mechaninis, terminis, cheminis dirginimas arba receptorių (klausos, regos, skonio, uoslės) išskiriamas mediatorius.
1868