nesantuokiniai vaikai

nesantuokniai vaika, vaikai, gimę iš tėvo ir motinos, kurių nesieja nustatyta tvarka įforminta santuoka. Siekiant mažinti santuokinių ir nesantuokinių vaikų teisinio statuso, kuris dažniausiai tradiciškai ir teisiškai nepalankus nesantuokiniams vaikams ir skiriasi įvairiose valstybėse, skirtumus, 1975 Strasbūre buvo priimta Europos konvencija Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (Lietuvoje įsigaliojo 1997). Pagal Konvenciją motinystė nustatoma remiantis tik vaiko gimimo faktu, tėvystė gali būti įrodoma ar nustatoma savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu. Tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti nesantuokinį vaiką, kaip ir tuo atveju, jei jis būtų gimęs santuokoje. Kai pareiga išlaikyti santuokinį vaiką priklauso tam tikriems tėvo ar motinos šeimos nariams, ši pareiga taip pat taikoma ir nesantuokinio vaiko atžvilgiu. Nesantuokiniai vaikai turi tokią pačią teisę į savo tėvo, motinos ir tėvo ar motinos šeimos narių turto palikimą, lyg būtų gimę santuokoje. Nesantuokinio vaiko tėvui ir motinai susituokus vaikui suteikiamas santuokinio vaiko teisinis statusas. Jungtinių Tautų 1989 Vaiko teisių konvencijoje (Lietuva ratifikavo 1995) nustatyta vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisė nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Santuokoje ir nesantuokoje gimę vaikai turi vienodas teises bendrauti su savo tėvais, būti abiejų globojami, taip pat į finansinę jų paramą ir palikimą. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje (2000) nustatyta, kad kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius su abiem savo tėvais, jei tai nekenkia jo interesams.

Nesantuokinių vaikų skaičiui šalyje įtaką daro susiklosčiusios visuomenės tradicijos, religija. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje į šį reiškinį žiūrima atlaidžiau, nes šiose šalyse vyraujantis protestantizmas mažiau konservatyvus nei, pavyzdžiui, katalikybė Lietuvoje. Nesantuokinių gimimų skaičius glaudžiai susijęs su konkubinatu, kuris labai paplitęs Šiaurės Europos šalyse ir daro įtaką Baltijos šalių, ypač Estijos (2004 nesantuokiniai vaikai sudarė 55 % visų Estijoje gimusių vaikų), visuomenės požiūriui į šeimą.

Daugelyje valstybių nuo 20 amžiaus vidurio nesantuokiniai vaikai įgijo daugiau teisių tėvų atžvilgiu. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Italijoje nesantuokinių vaikų teisės visiškai prilygintos santuokinių vaikų teisėms, jei jų tėvai sudaro santuoką. Vokietijos Federacinėje Respublikoje nesantuokiniai vaikai galėjo gauti santuokinių vaikų teises teismo sprendimu, jei jų tėvų santuoka neįmanoma.

LIETUVOJE 1918–40 nesantuokiniai vaikai negalėjo paveldėti tėvų turto. SSRS okupacijos metais nesantuokiniai vaikai tėvų ir giminių atžvilgiu turėjo tokias pat teises ir pareigas, kaip ir oficialiai susituokusių tėvų vaikai, jei nesantuokinių vaikų tėvai nustatyti įstatymų numatyta tvarka. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę teisės aktai garantuoja visiems vaikams lygias teises neatsižvelgiant į tai, ar vaikai yra gimę santuokoje, ar ne. Civiliniame kodekse (2000, įsigaliojo 2001) nustatyta, kad nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisės lygios, tėvams nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium vaikų teisės nesikeičia. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pilnametystės sulaukę vaikai privalo išlaikyti paramos reikalingus savo tėvus neatsižvelgiant į tai, ar jų tėvai buvo susituokę. Teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jei nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Santuokos neįregistravusiems tėvams gimusių vaikų skaičius 2000–17 parodytas lentelėje.

*Statistikos departamento duomenys

2271