Machno Nestor (Nestoras Machnò), Michno, Michnickij 1889 11 07Huliaipole (Zaporožės sr.) 1934 07 06Paryžius, Ukrainos anarchistas.
Per 1905–07 revoliuciją prisidėjo prie anarchokomunistų. Už policininko nužudymą 1909 nuteistas mirti; pakeitus nuosprendį 1910–17 kalėjo katorgoje. Po 1917 Vasario revoliucijos amnestuotas.
1918 04 Ukrainoje subūrė partizanų būrį, kuris netrukus virto didele ir gerai organizuota Ukrainos revoliucine sukilėlių armija, kitaip vadinama machnininkais (machnivcy, 1919 pradžioje sudarė apie 30 000 žm.). Ji kovojo su Vokietijos kariuomene, A. Denikino, P. Vrangelio, A. Kaledino vadovaujamais baltagvardiečiais, S. Petliūros vadovaujamomis Ukrainos centrinės rados pajėgomis. Machnininkai (idėjiškai susiję su anarchistinių organizacijų konfederacija Nabat) skelbė valstybės be valdžios ir laisvų tarybų šūkius; teritorijose, iš kurių išvijo priešiškas jėgas, bandė panaikinti kapitalizmą ir valstybę organizuodamiesi į kaimų susirinkimus, komunas, laisvas tarybas, nusavindami kapitalistų fabrikus ir dvarininkų žemes. Priklausomai nuo politinių ir karinių aplinkybių su bolševikais bendradarbiavo (rėmė kovoje su baltaisiais) arba kariavo. 1920–21 Sovietų Rusijos kariuomenė sumušė N. Machno karinius dalinius.
Nestor Machno
Nestor Machno
N. Machno emigravo į Rumuniją, vėliau – į Prancūziją. Parašė dvi atsiminimų knygas.
-machnovcai