astronautų treniruotė nesvarumo sąlygomis NASA KC‑135 lėktuve
nesvarùmas, vienalyčiame gravitacijos lauke slenkamai judančio materialaus kūno būsena, kai tas laukas nesukelia vienų kūno dalių slėgio į kitas. Nesvarumo būsenos kūno visi taškai juda vienodu greičiu ir pagreičiu, bet kurios 2 gretimos kūno dalys viena kitos neveikia jokia papildoma paviršine jėga. Nesvarus turėtų būti nejudantis arba tolygiai ir tiesiaeigiai judantis kūnas, jei jo neveikia jokios išorinės (ir gravitacijos) jėgos. Jei nedidelių (palyginti su Žeme) matmenų kūnas juda slenkamai (Žemės atžvilgiu) ir į oro poveikį jam Žemės traukos lauke galima neatsižvelgti, jo būseną galima laikyti nesvarumu. Trumpalaikio nesvarumo sąlygos atsiranda lėktuve, skrendančiame paraboline trajektorija. Nesvarūs būna dirbtiniai Žemės palydovai, erdvėlaiviai (ir visi juose esantys kūnai), skriejantys orbita aplink Žemę arba kitą kosminį kūną, t. p. erdvėlaiviai, skriejantys tarpplanetinėje erdvėje su išjungtais varikliais.
Nesvarumas turi įtakos žmogaus organizmui. Dėl nesvarumo pakinta ne tik kosmonauto organizmo santykis su aplinka, bet ir daugelio organų ir sistemų funkcinė būklė: nyksta skeleto raumenys, iškorija kaulai, sutrinka širdies darbas, atsiranda kraujodaros, neuroendokrininės ir kitų sistemų pokyčių, nepageidaujamų pojūčių (pvz., gali sutrikti orientacija, judesių koordinacija, svaigti galva ir kita). Nesvarumo sukeltą kenksmingą poveikį skridimo metu sumažina fizinės treniruotės su specialia apranga arba specialiais treniruokliais, dirbtinis sunkis, farmakologinės priemonės. Nesvarumas veikia augalų augimą, stiebų ir šaknų formavimąsi. Nesvarumo poveikį Žemės biologiniams organizmams tiria kosminė biologija, žmogaus saugumą ir jo optimalios gyvybinės veiklos užtikrinimą kosminio skrydžio sąlygomis – kosminė medicina. Dirbtinai sukelta nesvarumo būsena taikoma kai kuriuose technologiniuose procesuose; taip galima gauti medžiagas tokių savybių, kurių neįmanoma įgyti įprastinėmis sąlygomis.