netaisyklingoji galaktika NGC 4449, priklausanti galaktikų grupei Skalikų žvaigždyne
netaisyklngosios galãktikos, galaktikos, kurios yra nesimetrinės sandaros. Jų išvaizda chaotiška dėl sąveikos su gretimomis galaktikomis arba dėl stochastiškai išsidėsčiusių aktyviosios žvaigždėdaros sričių. Netaisyklingųjų galaktikų masė nuo apie 107 M⨀ iki apie 1010 M⨀ (M⨀ – Saulės masė), skersmuo nuo apie 3000 iki apie 30 000 l.y. (šviesmečių), dažnai turi daug dujų ir dulkių (yra palankios sąlygos indukuotajai žvaigždėdarai plisti). Būna Irr I ir Irr II ir dIrr tipų. Irr I tipo galaktikos iš tikrųjų yra taisyklingosios galaktikos, kurių struktūra dažniausiai atrodo padrika dėl aktyvios žvaigždėdaros regionų – daugybės jaunų ir labai šviesių žvaigždžių grupių ir milžiniškų jonizuotojo vandenilio sričių, atsitiktinai išsidėsčiusių galaktikų diskuose. Irr II galaktikų regimoji forma atrodo išdarkyta daugiausia dėl susidūrimų arba prasilenkimų su kitomis galaktikomis ir dėl to įvykusio šuoliško žvaigždėdaros suaktyvėjimo.
Galaktikos dIrr – nykštukinės; jų masė mažiausia (daugiau negu pusę masės sudaro dujos). Jos nemetalingos ir panašios į ankstyvosios Visatos galaktikas. Šių netaisyklingųjų galaktikų Visatoje daugiausia. Netaisyklingosios galaktikos Didysis Magelano Debesis ir Mažasis Magelano Debesis yra vienos artimiausių mūsų Galaktikos palydovių. 20 a. 10 dešimtmetyje kai kurių netaisyklingųjų galaktikų (Didžiojo ir Mažojo Magelano Debesų, Šaulio ir IC 1613) cheminę sudėtį ir evoliuciją su Šiaurės Europos astronomais tyrė G. Tautvaišienė. Astronomai Edita Stonkutė, Donatas Narbutis, V. Vansevičius, tyrę nykštukinę galaktiką Liūto A (Leo A), 2004 atrado toli už žinomų jos ribų besidriekiantį retą žvaigždžių apvalkalą ir įrodė, kad nykštukinių netaisyklingųjų galaktikų skersmuo gali būti kelis kartus didesnis negu manyta anksčiau.
nykštukinė netaisyklingoji galaktika NGC 1427 (Hubble’io kosminio teleskopo nuotrauka)
110