neteistas láisvės atėmmas, atėmimas iš žmogaus prieš jo valią galimybės laisvai judėti erdvėje, pasirinkti buvimo vietą, elgesio būdą ir kita. Baudžiamojoje teisėje laisvė suprantama kaip žmogaus fizinė (galimybė daryti kūno judesius, judėti erdvėje, pasirinkti buvimo vietą) ir (ar) kaip jo valios (galimybė pasirinkti elgesio variantą, saugumas nuo kito žmogaus valios neteisėto prievartinio primetimo) laisvė. Žmogaus fizinės laisvės atėmimo kaip veikos padarymo galimos formos yra žmogaus sulaikymas jo buvimo vietoje ir jo judėjimo laisvės suvaržymas (uždarymas patalpoje, kurioje jis buvo, neleidžiant išeiti, grasinant ir kita), žmogaus judesių fizinis suvaržymas (surišant, surakinant, laikant rankomis ir kitaip), žmogaus pagrobimas (perkėlimas iš vienos vietos į kitą ir laikymas nelaisvėje). Fizinė laisvė gali būti atimta naudojant fizinį smurtą, psichinę prievartą, apgaulę, piktnaudžiaujant pasitikėjimu. Šie veiksmai gali būti padaryti atvirai ar slapta, laisvė turi būti atimta neteisėtai, tai yra priešingai įstatymams (neteisėtu laisvės atėmimu nelaikoma žmogaus laisvės apribojimas teisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų sprendimais, būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo ir kai kuriais kitais atvejais). Nukentėjusiuoju gali būti sukakęs 14 metų ir vyresnis asmuo, nepriklausomai nuo jo galimybių suvokti patį sulaikymo faktą. Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis yra formali, svarbiau čia ne padarinys, o procesas. Neteisėto laisvės atėmimo subjektu gali būti sukakęs 16 metų ir vyresnis asmuo. Kaltė šiame nusikaltime yra tiesioginė tyčia. Kaltininkas turi suprasti, kad jis neteisėtai atima žmogui laisvę, ir norėti taip veikti. Laisvės atėmimo motyvai gali būti įvairūs (kerštas, pavydas, savanaudiškumas, priemonė daryti kitą nusikaltimą ir kita). Neteisėtą laisvės atėmimą kvalifikuojantys požymiai – smurto naudojimas, pavojaus nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai sukėlimas. Smurto naudojimas turi būti suprastas kaip fizinio smurto ar grasinimo naudojimas. Grasinimas turi būti pakankamai intensyvus, kad juo būtų galima atimti žmogui laisvę (grasinimas tuoj pat naudoti fizinį smurtą). Pavojaus gyvybei ir sveikatai sukėlimas šioje nusikaltimo sudėtyje reiškia pavojingą žmogui sulaikymo ar jo laikymo nelaisvėje būdą.
LIETUVOJE pagal Baudžiamąjį kodeksą (2000, įsigaliojo 2003) nukentėjusiuoju gali būti vyresnis kaip 14 m. asmuo. Kai laisvė neteisėtai atimama jaunesniam asmeniui, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip vaiko pagrobimas. Teisės normomis įtvirtinta pozicija, kad vaikai neturi laisvės nuo savo tėvų, todėl vaikų laisvės atėmimas pirmiausia pažeidžia jų tėvų ar teisėtų atstovų teises. Nusikaltimu laikomas ir neteisėtas laisvės atėmimas uždarant į psichiatrijos ligoninę ne dėl ligos. Šis kvalifikuojantis požymis neatsitiktinis – SSRS okupacijos metais šį metodą valdžia taikė disidentams. Toks laisvės atėmimo būdas yra didesnio pavojingumo, nes neteisėtai veikai suteikiama teisėtumo regimybė – psichiatrijos ligoninėse yra tam tikras ligonių laikymo režimas, įmanoma priverstinai gydyti asmenį tokiais vaistais, nuo kurių jis iš tiesų gali tapti psichiškai neadekvatus. Kartu su asmeniu, neteisėtai organizavusiu žmogaus uždarymą į psichiatrijos ligoninę, atsako ir medikai, kurie neteisėtai laiko asmenį ligoninėje.
1431