netesýbos, įstatymo, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma ar kita turtinė vertybė, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jei prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Susitarimas dėl netesybų dažniausiai turi būti sudarytas raštu, o raštiškos formos nesilaikymas susitarimą dėl netesybų daro negaliojantį. Skiriamos netesybų rūšys: bauda (nustatoma konkrečia pinigų suma arba atitinkamos prievolės procentine išraiška, pavyzdžiui, 20 % prekių vertės) ir delspinigiai (skolininkas privalo mokėti kreditoriui už prievolės įvykdymo termino praleidimą skaičiuojant už kiekvieną pavėluotą dieną, savaitę, mėnesį ir kitą laikotarpį nuo prievolės neįvykdymo momento). Netesybos yra praktiškai dažniausiai taikomas prievolės užtikrinimo būdas, kuriam būdinga, kad šalys iš anksto žino atsakomybės už prievolės pažeidimą dydį, nukentėjusioji šalis gali išieškoti netesybas neįrodinėdama patirtų nuostolių, šalys pačios iš anksto gali nustatyti netesybų dydį, rūšį, skaičiavimo tvarką ir kita.
Pagal nustatymo būdą skiriamos sutartinės, įstatyminės ir teisminės netesybos. Imperatyviomis teisės normomis nustatytų netesybų šalys keisti negali, jos taikomos nesąlygiškai. Šalių susitarimu nustatytas netesybas keisti galima. Pagal tai, ar išieškotos netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą, skiriamos įskaitinės, išimtinės, baudinės ir alternatyviosios netesybos. Įskaitinės netesybos įskaitomos į kreditoriui kilusių nuostolių atlyginimą ir jam kompensuojami tik tie nuostoliai, kurių nepadengė netesybos. Esant išimtinėms netesyboms kreditorius už prievolės pažeidimą iš skolininko gali išieškoti tik netesybas (nuostoliai neišieškomi). Baudinės netesybos leidžia kreditoriui iš skolininko išieškoti ne tik netesybas, bet ir nuostolius. Alternatyviosios netesybos suteikia kreditoriui teisę pasirinktinai išieškoti iš skolininko netesybas arba nuostolius.
Bendrojoje ir kontinentinėje teisėje netesybų samprata skiriasi. Netesybos, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, plačiai pripažįstamos kontinentinės teisės sistemoje, kur netesybos laikomos papildoma prievole prie pagrindinės (Prancūzija, Vokietija, Šveicarija). Bendrojoje teisėje skiriama dvejopa netesybų samprata: kaip iš anksto apskaičiuoti nuostoliai ir kaip bauda. Šioje teisės sistemoje laikomasi principo, kad jei tam tikri iš anksto apskaičiuoti nuostoliai teismo buvo kvalifikuoti kaip netesybos, tai kreditorius numatytą pinigų sumą gaus neatsižvelgiant į tai, ar jis patyrė realių nuostolių. Bendrojoje teisėje taip pat nusistovėjęs precedentas, kad teismui nustačius, jog iš anksto apskaičiuota nuostolių suma sutartyje nurodyta aiškiai skolininko nenaudai, tokiu atveju netesybos kvalifikuojamos kaip bauda.
LIETUVOS Civiliniame kodekse (2000, įsigaliojo 2001) nustatyta, kad kreditorius gali reikalauti iš skolininko netesybų ir realiai įvykdyti prievolę tik tuo atveju, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokias taisykles numatantis šalių susitarimas negalioja. Neįvykdžiusi prievolės šalis atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo padarinį. Jei netesybos yra neprotingai per didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, bet tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.
1289