netiesniai akùstiniai reiškinia, tampriosios terpės fizikinių savybių pokyčiai nuo joje sklindančios didelio intensyvumo (didelės amplitudės) akustinės bangos, t. p. tų pokyčių nulemtas pačios akustinės bangos sklidimo pokytis (saviveika) arba terpės kitų elementariųjų žadinių (hidrodinaminių, šiluminių, elektromagn.) elgsenos kitimas (sąveika). Netiesiniai akustiniai reiškiniai aprašomi ištisinių terpių mechanikos netiesinėmis lygtimis, kuriose yra kvadratinių ir aukštesnės eilės narių. Yra tokie netiesiniai akustiniai reiškiniai: akustinės bangos formos pokytis jai sklindant (laikiniai bangos parametrų pokyčiai), kombinacinio dažnio bangų atsiradimas, bangos susifokusavimas, akustinės srovės susidarymas, kavitacija, harmonikų generacija. Esant netiesinei bangos ir medžiagos sąveikai atsiranda antroji harmonika (dvigubo dažnio akustinė banga) ir aukštesnės eilės harmonikos, kurios pradinę harmoninę bangą keičia į pjūklo formos smūginę bangą. Kai bangos labai intensyvios, didėja smūginės bangos sugertis ir susidaro akustinė sotis. Jei tampriojoje terpėje sklinda kelios didelės amplitudės akustinės bangos, atsiranda kombinacinių (suminių bei skirtuminių) dažnių bangos. Kombinacinių dažnių bangų generacija naudojama parametriniuose akustinių bangų stiprintuvuose (juose energija iš didelio intensyvumo bangų perduodama mažo intensyvumo bangoms ir jos sustiprėja). Sklindančių akustinių bangų judesio kiekio perdavimas terpės molekulėms sukuria akustines sroves (akustinį vėją) – akustinės bangos sklidimo kryptimi greitinamų dalelių pernašą. Labai intensyviame akustiniame lauke gali pasireikšti kavitacija – skystyje atsiranda pulsuojančių garų ar dujų burbuliukų. Jie atsiranda terpės praretėjimo, o sprogsta jos sutankėjimo pusperiodžiais ir sukelia skysčio dinaminius pokyčius ir papildomą intensyvų akustinį lauką, kuris gali suardyti skystyje esančio kietojo kūno paviršių.
562