netiesióginė kalbà, perpasakota ir prie kalbėtojo kuriamo teksto gramatiškai priderinta kito asmens kalba. Keičiant tiesioginę kalbą netiesiogine, kinta sakinio sandara ir intonacija, 1 ir 2 asmens įvardžiai ir veiksmažodžių asmenuojamosios formos pereina į 3 asmenį, liepiamoji nuosaka – į tariamąją ir panašiai (plg. tiesioginė kalba Motina liepė: Vaikai, eikit miegoti! ir netiesioginė kalba Motina liepė vaikams, kad eitų miegoti). Lietuvių kalboje netiesioginė kalba reiškiama veikiamaisiais dalyviais, pvz., Tėvas sakėsi netrukus grįšiąs arba padalyviais (kalbant apie kitą asmenį), pvz., Šunys pajuto vagį sėlinant.
2352