netiesióginis įródymas, įrodymo būdas, kai tezės teisingumas nustatomas įrodant tezei prieštaraujančių teiginių klaidingumą. Netiesioginio įrodymo yra du būdai. Visų klaidingų atvejų paneigimas: pirmiausia nurodomi visi galimi atvejai – disjunkcija sujungtos visos galimos tezės. Žinoma, kad viena tezių yra teisinga, bet nežinoma, kuri. Įrodoma, kad visos tezės klaidingos, išskyrus vieną – ši nepaneigta tezė turi būti teisinga. Prieštara: tariama, kad tezė p klaidinga ir teisinga jai prieštaraujanti tezė ¬p, iš kurios išvedamas sekmuo q. Irodoma, kad q klaidingas. Tada turi būti klaidinga ir tezė ¬p, o tezė p teisinga.
314