netikróji sáulė, parahèlis (gr. para – prie, šalia, nuo + gr. hēlios – saulė), optinis atmosferos reiškinys – ryškios baltos arba spalvotos dėmės, matomos halo ratilo, kurio regimasis kampinis dydis 22°, išorėje.
Būna abipus Saulės tokiame pat aukštyje kaip ir tikroji Saulė lygiagrečiai su horizontu, kai kada (retai) pasirodo ir 46° arba 90° nuo Saulės disko. Netikroji saulė atsiranda saulei leidžiantis ir tekant, kai atmosferoje yra plunksninių ir plunksninių sluoksninių debesų, susidariusių iš šešiabriaunių įvairios formos ledo kristalų (plokštelių, strypelių, sulipusių piramidžių), arba tvyro ledo rūkas. Baltos netikrosios saulės susidaro atsispindint Saulės šviesai nuo ledo kristalų, spalvotos, – kai spinduliai kristaluose ne tik lūžta (įeinant ir išeinant iš kristalo), bet ir dar ne vieną kartą atsispindi nuo vidinių kristalo sienelių. Iš vidinės, atkreiptos į tikrąją Saulę, pusės netikrosios saulės būna raudonos, iš išorės – balzganai melsvos. Nuo netikrosios saulės išorinio krašto kai kada būna nutįsusi 20° ilgio šviesi uodega (todėl netikroji saulė dažnai painiojama su kometa).
netikroji saulė
Priešingoje dangaus skliauto pusėje tame pačiame aukštyje gali būti matomas priešsaulis (antihelis) – ryški balta dėmė, o 30–40° atstumu abipus priešsaulio – netikrieji priešsauliai (paraantiheliai). Kartu su netikrąja saule kartais matomos ir kitos retos halo formos: liestiniai lankai, horizontalūs ratilai, šviesūs stulpai, kryžiai. Skrendant lėktuvu galima pamatyti po tikrąja Saule esančią apatinę netikrąją saulę.
1163