netutinė žalà, asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, depresija ar neigiama emocinė būsena, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos pažeistos asmeninės neturtinės vertybės, teismo įvertintos pinigais. Neturtinė žala atlyginama tada, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatos sužalojimo, gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, neturtinę žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat remiasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Nuostolių atlyginimo pagrindiniu tikslu pripažįstamas siekis grąžinti asmenį į padėtį, kurioje jis būtų, jei neturtinė žala nebūtų padaryta. Neturtinės žalos svarbiausias tikslas – nuraminti nukentėjusįjį, simboliškai kompensuoti jo patirtus nuostolius. Galimybė atlyginti neturtinę žalą egzistuoja tada, kai pažeidžiama asmeninė neturtinė vertybė (teisė į fizinio asmens vardą, atvaizdą, laisvę, juridinio asmens pavadinimą, privatų gyvenimą ir jo slaptumą, kūno neliečiamumą ir vientisumą), kai apie fizinį asmenį paskleidžiami duomenys, neatitinkantys tikrovės, žeminantys jo garbę ir orumą (juridinio asmens atveju – dalykinę reputaciją). Neturtinė žala taip pat gali būti atlyginama, jei sandoris teismo pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad buvo sudarytas dėl sunkių aplinkybių, sandorio kitos šalies apgaulės, smurto, ekonominės prievartos, grasinimo ar dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su sandorio kita šalimi. Visais šiais atvejais po nukentėjusio asmens mirties teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą turi jo artimieji (sutuoktinis, tėvai, vaikai).
LIETUVOJE pagal Civilinį kodeksą (2000, įsigaliojo 2001) bendru principu neturtinė žala atlyginama, kai patiriama dėl nusikaltimo. Baudžiamojoje byloje teikiant civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, visais atvejais galima prašyti ir neturtinės žalos priteisimo. Be to, dėl neturtinės žalos atlyginimo galima kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje jau yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl nusikaltimo, kuriuo buvo padaryta neturtinė žala. Teismų praktikoje dažniausiai pasitaiko, kad neturtinė žala padaroma dėl neteisėto laisvės atėmimo, neteisėto nuteisimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, procesinės prievartos priemonių taikymo, administracinio arešto paskyrimo ar dėl neteisėtų teisėjo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Šiais atvejais turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tvarką numato Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas (2015). Neturtinės žalos atlyginimas taip pat numatytas Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pakeitimo įstatymu (įsigaliojo 2009). Baudžiamojoje byloje teikiant civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, visais atvejais smurtiniais nusikaltimais padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala kompensuojama iš Specialiosios nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos, kai smurtinį nusikaltimą padaręs ar už jo veiką atsakingas asmuo neatlygina priteistos žalos. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (2001, nauja redakcija 2007) dėl vieno eismo įvykio, nepaisant nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų skaičiaus, neturtinė žala atlyginama iki 500 eurų. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą (1996, nauja redakcija 2010), neturtinės žalos dydis neribojamas.
1431